Gimė 1977 m. balandžio 21 d. Panevėžyje.

Mokėsi Panevėžio „Žemynos“ vidurinėje mokykloje. 2004 m. baigė Kauno technologijos universitetą.

Pasiekimai. 15 kartų Lietuvos plaukimo čempionas: 50 m peteliške (1997, 2000), 200 m (1997, 1998), 50 m (1999, 2002–2004) ir 100 m nugara (1994, 1995, 1997, 2001–2003), 4×100 m kombinuotosios estafetės (1999). 12 kartų Baltijos šalių čempionas: 200 m nugara (1995), 100 m nugara ir 4×100 m kombinuotosios estafetės (2000), 100 m ir 200 m nugara, 4×100 m kombinuotosios estafetės (2001), 100 m nugara ir 4×100 m kombinuotosios estafetės (2002), 100 m nugara, estafetės 4×100 m laisvuoju stiliumi ir 4×100 m kombinuotosios estafetės (2003), estafetės 4×100 m laisvuoju stiliumi (2004). Daugkartinis Lietuvos plaukimo nugara, peteliške, komandinių estafečių rekordininkas: 50 m nugara (50 m baseine nuo 27,23 s 1995 iki 25,53 s 2003; 25 m baseine nuo 25,43 s 1996 iki 24,28 s 2002), 100 m nugara (nuo 57,43 s  1995 iki 55, 63 s 2000; 25 m baseine nuo 54, 03 s 1996 iki 52,35 s 2003), 50 m peteliške (25,25 s 2000; 25 m baseine 25,12 s 1998), 100 m kompleksinio plaukimo (nuo 57,59 s 1999 iki 56,00 s 2000), kombinuotųjų estafečių 4×100 m (nuo 3 min 49,57 iki 3 min 43,63 s 2003) ir 4×50 m (1 min 40,01 s 2003). Olimpinių žaidynių dalyvis: 1996 Atlantoje (JAV) 100 m nugara plaukime užėmė 13 vietą, 2000 Sidnėjuje (Australija) 100 m nugara – 24 vietą, 2004 Atėnuose (Graikija) 100 m nugara – 24 vietą.

Treneriai: Aldona Navasaitienė (pirmoji), Rita Kondrotaitė.

Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos baseine rengiamos Dariaus Grigalionio taurės plaukimo varžybos.

Ir nors D. Grigalionis tikino buvęs pakankamai gerai pasirengęs, pritrūko subtilių niuansų: „Galbūt įtakos turėjo ir psichologinė būsena. Vis dėlto jaudulys prieš startą buvo didelis. Ir ne vien dėl to, kad dalyvauji tokio lygio varžybose. Kad ir tas ažiotažas Lietuvoje prieš olimpiadą – visi tik šaukia: medalių! medalių!“ <…>

Grigalionio teigimu, Atlantos olimpiadoje laisvalaikį leisti jam buvo daug įdomiau nei Sidnėjuje. „O čia beveik nieko neturėjau ką veikti, tik vaikščiojau. Išprotėti galima. Būdavo, pavaikštai kokias tris valandas, apeini tas pačias prekyvietes su tais pačiais suvenyrais – ir vėl namo. Tik kojos įskausta. Vienu metu jau galvojau pasikeisti bilietą ir išskristi į Lietuvą anksčiau“, – pasakojo olimpietis. Tačiau olimpinis kaimelis panevėžiečiui patiko: „Gražus. Ir maistas geras, įprastas – karbonadai, steikai – matyt, australai nenorėjo eksperimentuoti su mūsų skrandžiais, patiekdami savo nacionalinius patiekalus. Be to, kaip ir visose olimpiadose, „McDonald‘s“ produkcija už dyką. Kiek girdėjau, Sidnėjuje buvo sumuštas „olimpinis“ mėsainių suvalgymo rekordas.“

Grigalionis puikiai atsiliepė apie olimpiados organizatorius, kurie visuomet maloniai aptarnaudavo ir nė minutei nepalikdavo dalyvių nežinioje.

Vieną iš didžiausių įspūdžių panevėžiečiui padarė „normalūs“ olimpinių stadionų dydžiai: „Juos galima matyti net už kelių kilometrų.“ (Iš: Panevėžio balsas. 2000, spal. 9, p. 1, 8)