Jonas Moigis

Žymiam tarpukario Panevėžio visuomenės veikėjui Jonui Moigiui – 150

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui prisimename valstybės gyvavimo pradžioje Panevėžyje aktyviai besidarbavusį teisininką, visuomenės veikėją, nuo 1921 m. Panevėžio apskrities savivaldybės teisinį konsultantą, 1922–1933 dirbusį Panevėžio notaru, Panevėžyje garsios Moigių šeimos atstovą Joną Moigį 150-ųjų gimimo metinių proga.

Bibliotekos rankraštyne saugomame gausiame Moigių šeimos archyve yra ir jo gyvenimą bei veiklą liudijančių dokumentų ir fotografijų.

Jonas Mykolas Antanas Moigis gimė 1867 m. lapkričio 25 d. Panevėžyje Panevėžio apskrities gydytojo Tado Jono Anupro Moigio ir Liudvikos Liucijos Eidrigevičiūtės-Moigienės šeimoje – vienoje garsiausių XIX a. pabaigoje – XX a. I-oje pusėje Panevėžyje. 1878–1886 m. J. Moigis mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Ją baigęs, įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1887 m. perėjo į Teisės fakultetą, kurį baigė 1891 m. Maskvoje J. Moigis dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, bendravo su žymiais visuomenės veikėjais Antanu Kriščiukaičiu-Aišbe, Petru Leonu, Pranu Mašiotu, Antanu Vileišiu. Artinantis studijų pabaigai J. Moigis buvo pašalintas iš Maskvos universiteto, nes dalyvavo studentų protesto akcijose. Aukštojo mokslo studijas jis baigė 1892 m. Jaroslavlyje ir gavo teisininko diplomą. Vedė dvarininkaitę Konstanciją Piottuch-Kublicką (1864–1921). Su šeima 28 metams įsikūrė Smolenske, kur dirbo notaru. 1916 m. buvo paskirtas apygardos teismo nariu.

Smolenske buvo įsteigęs lietuvių ir lenkų biblioteką, tarp išeivių platino uždraustą lietuvišką spaudą, rūpinosi labdara. J. Moigis buvo vietos labdaros draugijos pirmininkas. Jam talkino žmona Konstancija.

Pasikeitus politinei situacijai po 1917 m. Spalio revoliucijos, J. Moigis turėjo pasitraukti iš apygardos teismo. Smolenskas pateko į bolševikų rankas, lenkų-lietuvių draugija suskilo į dvi dalis – lenkiškąją ir lietuviškąją. J. Moigis dalyvavo Lietuvių draugijos taryboje, lietuvių kariuomenės Smolensko bataliono steigime bei kitokiose tautiečių akcijose. Dėl politinių įsitikinimų ir aktyvios veiklos J. Moigis 1919 m. buvo pasodintas į kalėjimą. Tik didelio namiškių rūpesčio ir Lietuvos Vyriausybės pagalbos dėka buvo paleistas ir išgelbėtas nuo sušaudymo.

1921 m. J. Moigis grįžo iš Rusijos, apsigyveno Panevėžyje ir vėl pasinėrė į visuomeninę veiklą. Įsidarbino juriskonsultu apskrities valdyboje, o vėliau buvo paskirtas Panevėžio notaru.

J. Moigis buvo aktyvus šaulių, Vilniui vaduoti sąjungos, kalinių globos, labdaros, Gimtajam kraštui tirti draugijų narys, besimokančio jaunimo bičiulis ir globėjas, neturtingųjų rėmėjas. Daugelį metų buvo renkamas Ligonių kasos valdybos pirmininku, buvo ilgametis Panevėžio miesto tarybos narys. Besikuriančiam kraštotyros muziejui padovanojo įvairių istorinių laikotarpių numizmatikos. Notaras J. Moigis gerbė kitų nuomonę, nevengė į akis pasakyti teisybės, buvo vadinamas „vaikščiojančiu teisingumu“.

J. Moigis su žmona Konstancija susilaukė penkių vaikų: Vytauto (1892–1914), Algirdo (1895–1959), Kazimiero (1896–1914), Irenos (1899–1989) ir Gražinos (1906–2004). 1926 m. antrąja J. Moigio žmona tapo Karolina Dziubandauskaitė.

Panevėžio notaras J. Moigis mirė Karaliaučiaus klinikoje 1933 m. liepos 8 d. Palaidotas Senosiose Panevėžio kapinėse šalia pirmosios žmonos Konstancijos.

Buvusiuose Moigių namuose yra įsikūręs Panevėžio kraštotyros muziejus. 1997 m. buvo atidengta memorialinė lenta, kurioje rašoma: „Gydytojo, visuomenės veikėjo Tado Anupro Moigio (1842–1904) namai. Šiame name 1921–1933 m. gyveno teisininkas, visuomenės veikėjas Jonas Moigis“.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių fonde saugomas Moigių šeimos dokumentų rinkinys – vienas pačių įdomiausių. Jį sudaro tik dokumentų ir fotografijų originalai arba seni ir turintys neabejotiną vertę jų nuorašai. Visą archyvą išsaugojo notaro Jono Moigio brolio Zigmanto (1885–1922) dukra Irena Moigytė (1915–2001) – paskutinė Moigių šeimos atstovė Lietuvoje, mokytojavusi Panevėžio mergaičių gimnazijoje, vėliau – 2-oje vidurinėje mokykloje (dabar Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija), kur dėstė prancūzų kalbą. Jos dėka išsaugota daug 1870–2001 metus apimančių dokumentų, fotografijų, korespondencijos, užrašų, atsiminimų ir kitos medžiagos apie Moigių giminę, Panevėžio praeitį ir kultūrą. Irenos Moigytės archyvinį palikimą bibliotekai perdavė Valdonė Mikaliūnienė.

Iš Jono Moigio dokumentų rinkinyje saugomas 1934 m. nutarimo dėl Jono Mykolo Antano Moigio testamento nuorašas ir fotografijos. Iš fotografijų pirmiausia reiktų paminėti bendrą šeimos nuotrauką, kurioje užfiksuota Jono Moigio šeima su jau garbaus amžiaus motina Liudvika Liucija Moigiene. Fotografuota apie 1910–1912 m. Panevėžyje. Tai kartu yra ir vienintelė rinkinyje saugoma nuotrauka, kurioje užfiksuota pirmoji Jono Moigio žmona Konstancija Moigienė. Saugomos keturios J. Moigio ir jo antrosios žmonos Karolinos Moigienės nuotraukos. Fotografuota Panevėžyje ir Palangoje 1923–1929 m. Seniausia rinkinyje saugoma J. Moigio nuotrauka (apie 1895) – Panevėžio fotografo A. Navlickio fotokortelė, kurioje J. Moigis nusifotografavo su Stanislovu Kontautu. Nuotraukos kitoje pusėje yra dedikacija „Konstancijai“. Yra keturios J. Moigio laidotuvių, kurias įamžino fotografas J. Paura, nuotraukos. Saugome ir Jono Moigio vaikų Vytauto Moigio, Algirdo Moigio, Irenos Moigytės-Vejchert, Gražinos Moigytės-Lastauskienės-Kocienės ir jų šeimų fotografijas, darytas Panevėžyje ir užsienyje. Bibliotekos retų knygų fonde saugoma M. Tugan-Baranovskio knyga „Politiškosios ekonomijos pagrindai“ (Kaunas, 1923), kurioje yra Jono Moigio autografas.

Dalis Bibliotekoje saugomo Moigių šeimos archyvo dokumentų ir fotografijų yra suskaitmeninta, skaitmeninius vaizdus galima peržiūrėti portale www.epaveldas.lt:

Teisininkas Jonas Moigis. [Apie 1900].

Jonas Moigis ir Stanislovas Kontautas. Fotogr. Andrius Navlickis. Panevėžys, [apie 1895].

Jonas Moigis su žmona Karolina Moigiene bei dukra Gražina sode. [Panevėžys], 1923.

Jonas ir Karolina Moigiai. Fotogr. I. Fridas. Panevėžys, 1927.

Jonas ir Karolina Moigiai prie vilos „Jūratė“. Palanga, 1929.

Jonas Moigis su motina Liudvika-Liucija Eidrigevičiūte-Moigiene, dukra Gražina Moigyte-Lastauskiene-Kociene bei anūke Gražina Lastauskaite-Butkys. Panevėžys, 1929.

Jono Moigio laidotuvės. Fotogr. J. Paura. Panevėžys, 1933.

Jono Moigio laidotuvių eisena Bajorų gatve (dabar Respublikos g.). Fotogr. J. Paura. Panevėžys, 1933.

Rengiant informaciją naudotasi Alfredos Petrulienės, Jūratės Gaidelienės ir Audronės Palionienės straipsniais, publikuotais Panevėžio kraštotyros muziejaus išleistoje knygelėje „Kraštiečiai: Moigių šeima“ (Panevėžys, 2006).

Kviečiame domėtis!

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė
ilona.mazylyte@pavb.lt