Autorių archyvas: Ilona Mažylytė

Objekto panaudojimo teisės: PD (Public Domain)

Leidiniai apie Lietuvos karalių Mindaugą

Liepos 6-ąją minime Valstybės dieną – pirmojo Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo karūnavimą. Šia proga pristatome Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomus leidinius apie Lietuvos didįjį kunigaikštį, karalių Mindaugą. Seniausia, išleista dar spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo metais, yra Motiejaus Venclovos „Mindaugis, didysis Lietuvos kunigaikštis ir karalius“ (Tilžė, 1899). Knygelės autorius M. […]

Prisimename kovos dėl savosios spaudos atgavimo metus

„Kova su caro valdžia už lietuviškąsias raides tęsėsi 40 metų. Vienybė, pasišventimas ir stamantrumas padarė savo: priešininkas tapo pergalėtas. Caro valdžia pamatė, kad lietuviai nė nežada naudoties maskoliškomis raidėmis, jog jie net pačios valdžios atspausdintųjų knygų maskoliškomis raidėmis nė dovanomis neima, o varu įbruktąsias tuoj naikina ir degina; ji pamatė, kad pačių lietuvių parūpintosios knygos […]

Iš Zeliko Lurjė ir Morducho Koto spaustuvių istorijos

Šiemet minime dviejų Panevėžyje veikusių spaustuvių įkūrimo sukaktis. Prieš 125 metus savo veiklą pradėjo Zeliko Lurjė spaustuvė, o prieš 110 metų – Morducho Koto. Panevėžys buvo vienas iš Lietuvos miestų, XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje ir tarpukariu turėjusių kelias spaustuves. Spaustuvių steigimą Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, skatino pramonės ir prekybos poreikiai. XIX amžiaus pabaiga laikytina […]

Iš knygnešio Juozo Milašiūno atsiminimų

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena. Šią dieną kviečiame paskaityti Panevėžio krašto knygnešio Juozo Milašiūno atsiminimų apie nepaprastą knygnešių kasdienybę. Juozo Milašiūno vardas įrašytas Knygnešių sienelėje Kaune. Jo atminimas įamžintas atminimo lentoje Panevėžyje, ant Smėlynės gatvės 97-ojo namo, kuriame gyveno. J. Milašiūnas gimė 1852 m. Katlėrių kaime (Anykščių r.). Nuo 1885 metų, paskatintas Stanislovo Didžiulio, platino […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Tarptautinei gimtosios kalbos dienai – apie lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje

Vienu iš tautos skiriamųjų bruožų yra jos kalba, kuria perteikiame jausmus, emocijas, pasaulio suvokimą. Žinodami Lietuvos praeitį, labiau vertinsime norą saugoti kalbą nuo išnykimo. Šiemet sukanka 150 metų, kai Panevėžio mokytojų seminarijoje 1873 m. pradėta dėstyti lietuvių kalba. Apie tai istorikas, pedagogas Juozas Mičiulis, dirbęs Panevėžio mokytojų seminarijoje 1925–1930 metais, rašo savo knygelėje „Panevėžio mokytojų […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, mokytojui, vadovėlių autoriui, bibliofilui Kaziui Bizauskui – 130

Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prisiminkime prieš 130 metų Paviluostoje (Latvija) 1893 m. vasario 15 d. gimusį jauniausią Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, teisininką, vieną iš Lietuvos ūkio banko steigėjų, ateitininką, aktyvų tarpukario Lietuvos krikščionių demokratų veikėją, Švietimo ministrą (1920–1922), Lietuvos atstovą Vatikane ir JAV, nepaprastąjį pasiuntinį ir įgaliotąjį ministrą JAV, Latvijoje, Didžiojoje […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Panevėžio pašto tarnautojui Jonui Boleslovui Smelstoriui –140

Gruodžio 27 d. minime 1882 m. Liubave (Kalvarijos savivaldybė) gimusio poeto, dramaturgo, vertėjo, Amerikos lietuvių laikraščių redaktoriaus Jono Boleslovo Smelstoriaus 140-ąsiais gimimo metines. Jis mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Apie 1900 m. išvyko į JAV, dalyvavo Lietuvos socialistų sąjungos veikloje. 1906–1915 metais redagavo savaitraščius „Keleivis“ (leistas Bostone), „Kova“ (leistas Filadelfijoje), „Pirmyn“ (leistas Minersvilyje ir Baltimorėje). Apie 1920 […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Kitus mokydamas, pats mokėsi. Julijonui Lindei-Dobilui – 150

Šiemet lapkričio 15 d. minime iš Pasvalio krašto, Dovydų kaimo kilusio kunigo, pedagogo, rašytojo Julijono Lindės-Dobilo 150-ąsias gimimo metines. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Skaistkalnėje, Pilbergėje, Livberzėje, Alūkstoje (Latvija), vikaravo Varniuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (Ukraina). 1918 m. grįžo į Lietuvą. Vyskupijos kurijos vėl paskirtas į Latviją – Kurmenę, 1919 m. buvo Skaistkalnės […]

Gydytojas – ne vien profesija, o pašaukimas: chirurgui, mokslininkui, humanistui Vladui Kuzmai – 130

Minime talentingo tarpukario chirurgo, įdiegusio naujovių Lietuvos chirurgijoje, Vlado Kuzmos 130-ąsias gimimo metines. Tai Panevėžio krašto sūnus, palikęs pėdsaką ir Panevėžio ligoninės istorijoje. V. Kuzma gimė 1892 m. spalio 15 d. Rėkliuose (Panevėžio r.), ūkininkų Prano Kuzmos ir Magdalenos Balčikonytės-Kuzmienės šeimoje. Pirmuoju jo mokytoju buvo daraktorius Juozas Zagorskis. Vėliau V. Kuzma mokėsi pradinėje mokykloje prie Panevėžio […]

Lietuvos istorijos tyrinėtojui, bibliofilui Konstantinui Jablonskiui – 130

Rugpjūčio 23 d. sukako 130 metų, kai 1892 m. Mintaujoje (dabar – Jelgava) kalbininko Jono Jablonskio ir literatės Konstancijos Sketerytės šeimoje gimė Konstantinas Jablonskis – būsimasis teisininkas, istorikas, profesorius, akademikas. J. Jablonskiui gavus neetatinio lietuvių kalbos mokytojo vietą mokytojų seminarijoje, 1906 m. šeima persikėlė į Panevėžį ir apsigyveno Sodų gatvėje Nr. 2 (namas neišlikęs). K. […]

Kupiškio krašto šviesuolis: Antanui Vireliūnui – 135

Šiemet minime lietuvių pedagogo, geografo, kalbininko, spaudos darbuotojo, kraštotyrininko Antano Vireliūno 135-ąsias gimimo sukaktį. Jis gimė 1887 m. birželio 20 d. Vėžionyse (Kupiškio r.), lankė Kupiškio pradinę mokyklą, vėliau privačiai mokėsi Mintaujoje (dabar – Jelgava). 1910 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, kur jam lietuvių kalbą dėstė Jonas Jablonskis. 1920 m. „Švietimo darbo“ 12-ajame numeryje A. […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Ieškojęs idealų ir raginęs dėl jų kovoti: rašytojui, publicistui, spaudos darbuotojui Konstantinui Jasiukaičiui – 140

Prieš 140 metų (1882 m.) balandžio 28 d. Laboruose (Pakruojo r.), smulkių valstiečių šeimoje gimė būsimasis prozininkas, dramaturgas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Konstantinas Jasiukaitis. Lietuviškai skaityti ir rašyti išmoko kaimo daraktorių mokykloje. 1891 m. pradėjo mokytis Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijoje, priklausė slaptai lietuvių mokinių kuopelei „Vinco Kapso draugystė“. Dalyvavimas jos veikloje, aktyvus literatūrinis darbas suformavo K. […]

Objekto panaudojimo teisės: PD (Public Domain)

Ukrainietiška literatūra bibliotekos retų knygų fonde

Minėdami Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos – pirmosios valstybinės bibliotekos Panevėžyje veiklos 100-metį, ne tik prisimename, bet ir saugome praeitį – knygas iš to laikmečio Bibliotekos fondų. Tarpukariu veikusi Biblioteka buvo atvira įvairių tautybių lankytojams, o jos fonduose buvo gausu leidinių įvairiomis kalbomis, tarp jų ir ukrainiečių. Retų spaudinių fonde saugomi ukrainiečių literatūros klasiko […]

Pirmajam astronomijos populiarintojui Lietuvoje kunigui Jonui Balvočiui-Geručiui – 180

Šiemet minime kunigo, prozininko, vertėjo, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojo Jono Balvočiaus-Geručio 180-ąsias gimimo metines. Jis gimė 1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose (Mažeikių r.). Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje, Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. Užuot kilęs karjeros laiptais, J. Balvočius pasirinko eilinio kunigo darbą. Vyskupo Motiejaus Valančiaus paskirtas Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios vikaru. 1875 m. […]

Dramos dailės pašauktas: Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui – 170

2022 m. vasario 2 dieną minime vieno iš Lietuvos teatro istorijai nusipelniusių asmenų – Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio 170-ąsias gimimo metines. Būsimasis dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas gimė 1852 m. Birželiuose (Panevėžio r.), neturtingų sulenkėjusių bajorų šeimoje. Mokėsi Šiaulių, vėliau Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijose, Rygos telegrafo mokykloje, nuo 1871 m. dirbo Maskvos telegrafe. Studijavo teisę Maskvos […]

Mylėjęs tiesą – vieną, nedalomą, amžiną: prelatui Kazimierui Steponui Šauliui – 150

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prisimename Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėją, prelatą Kazimierą Steponą Šaulį – vieną iš Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų. Šiemet jam sukanka 150 metų. K. S. Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. (pagal senojo stiliaus kalendorių – sausio 16 d.) Stemplių kaime (Šilutės r.), ūkininkų Karolinos ir Petro Šaulių šeimoje. […]

Prisimename Bibliotekos pastate veikusią spaustuvę

Jubiliejinius Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos veiklos šimtmečio metus pradedame spaudinių ir dokumentų paroda „Iš Lietuvos spaustuvių istorijos: Naftalio Feigenzono spaustuvė“. Gavęs Kauno gubernatoriaus leidimą, ukmergiškis Naftalis Feigenzonas 1880 metais atidarė pirmąją spaustuvę Panevėžyje. Iš pradžių ji veikė karininkų klubo name Vilkomirskajos (dabar – Ukmergės) gatvėje, o vėliau persikėlė į pastatą Dvorianskajos gatvėje (dabar – Respublikos […]

Elektros inžinerijos Lietuvoje pradininkui, Panevėžio realinės mokyklos auklėtiniui Jeronimui Šliogeriui – 150

Šiemet minime inžinieriaus elektriko, profesoriaus Jeronimo Šliogerio 150-ąją gimimo sukaktį. Jis gimė 1871 m. gruodžio 15 d. Bružiuose (Radviliškio r.). 1891 m. gavo Panevėžio realinės mokyklos (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) baigimo atestatą. 1895–1900 metais mokėsi Sankt Peterburgo elektrotechnikos institute, įgijo inžinieriaus elektriko diplomą. Būdamas trečio kurso studentu, J. Šliogeris pradėjo dirbti belgų bendrovėje „Sankt Peterburgo […]

Prisimename biržietį, žymų tarpukario Lietuvos politiką Konstantiną Šakenį

Šiais metais minime Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, inžinieriaus, pedagogo Konstantino Šakenio 140-ąsias gimimo metines. Jis gimė 1881 m. lapkričio 27 d. Veleniškių k. (Vabalninko vlsč., Biržų r.) valstiečių Prano Ignacijaus Šakenio ir Emilijos Balsevičiūtės-Šakenienės šeimoje. Pradžios mokslus baigęs pas daraktorių Antaną Vaitkūną, 1900 m. sidabro medaliu – Šiaulių gimnaziją, įstojo į Sankt Peterburgo imperatoriškojo […]

Kraštiečiui Alfonsui Koncei – 120

Prisiminkime kraštietį filologą, istoriką Alfonsą Koncę, kurio 120-ąsias gimimo metines minime šiemet. Jis gimė 1901 m. spalio 17 d. Rėkliuose (Panevėžio r.). Besimokydamas Panevėžio berniukų gimnazijos trečioje klasėje, įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Su Panevėžio atskiru batalionu dalyvavo Dauguvos fronto kautynėse. 1924–1928 metais studijavo humanitarinius mokslus Lietuvos universitete (dabar – Vytauto Didžiojo) Kaune, vėliau – […]

„Dainos mano – dūšia mano…“: meilės lyrikui, kunigui Antanui Vienažindžiui – 180

Sukanka 180 metų, kai 1841 m. rugsėjo 26 d. (senuoju stiliumi rugsėjo 14 d.) Anapolio palivarke (Rokiškio r.), valstiečių Justino Vienažindžio ir Barboros Urbonaitės šeimoje gimė būsimasis poetas, kunigas Antanas Vienažindys. Vaikystę praleido pas senelį Juozapą Vienažindį Gipėnų kaime (Zarasų r.), kur dabar veikia A. Vienažindžio visuomeninis-memorialinis muziejus. 1856 m. įstojo į Panevėžio bajorų mokyklą, […]

Pranas Tamošiūnas: pasaulėžiūra – būti naudingu tėvynei ir visuomenei

Jis visą gyvenimą buvo ir išliko visos tautos auklėtoju, papročių ir dorovės sargu, tėvynės meilės žadintoju, pasaulio pažinimo vadovu, tautos vaidila. Taip apie savo mokytoją Praną Tamošiūną rašė kalbininkas dr. Aloyzas Vidugiris. Šiemet minime pedagogo, švietėjo, kraštotyrininko Prano Tamošiūno 110-ąsias gimimo metines. P. Tamošiūnas gimė 1911 m. birželio 15 d. Užpaliuose (Utenos r.). Gimtajame miestelyje […]

Archyve išsaugota Panevėžio istorija

Šiemet sukanka 100 metų, kai 1921 m. spalio 19 d. tuometinio švietimo ministro Kazio Bizausko įsakymu buvo įsteigtas Centrinis valstybės archyvas. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Archyvų metais. Archyvų metams skirtoje parodoje, kuri veikia Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėje šalia Abonemento, eksponuojamos nuotraukos ir dokumentai iš XX […]

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atsiminimai apie spaudos draudimo laikmetį

Iš Rokiškio rajono kilęs spaudos darbuotojas, knygnešystės tyrinėtojas, atsiminimų rinkinio „Knygnešys, 1864–1904“ redaktorius Petras Ruseckas (1883–1945) pristatydamas šią knygą, rašė: „Vienas garbingiausių mūsų naujosios istorijos įvykių, tai kova dėl spaudos atgavimo, sykiu gi ir kova dėl mūsų kultūros, tradicijų, tautos dvasios išlaikymo. Ta kova, kuri įpynė gražų garbės vainiką į mūsų istoriją, kainavo mums begalę […]