Objekto panaudojimo teisės: InC

Lietuvos istorijos tyrinėtojui, bibliofilui Konstantinui Jablonskiui – 130

Rugpjūčio 23 d. sukako 130 metų, kai 1892 m. Mintaujoje (dabar – Jelgava) kalbininko Jono Jablonskio ir literatės Konstancijos Sketerytės šeimoje gimė Konstantinas Jablonskis – būsimasis teisininkas, istorikas, profesorius, akademikas. J. Jablonskiui gavus neetatinio lietuvių kalbos mokytojo vietą mokytojų seminarijoje, 1906 m. šeima persikėlė į Panevėžį ir apsigyveno Sodų gatvėje Nr. 2 (namas neišlikęs). K. […]

Kupiškio krašto šviesuolis: Antanui Vireliūnui – 135

Šiemet minime lietuvių pedagogo, geografo, kalbininko, spaudos darbuotojo, kraštotyrininko Antano Vireliūno 135-ąsias gimimo sukaktį. Jis gimė 1887 m. birželio 20 d. Vėžionyse (Kupiškio r.), lankė Kupiškio pradinę mokyklą, vėliau privačiai mokėsi Mintaujoje (dabar – Jelgava). 1910 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, kur jam lietuvių kalbą dėstė Jonas Jablonskis. 1920 m. „Švietimo darbo“ 12-ajame numeryje A. […]

Ieškojęs idealų ir raginęs dėl jų kovoti: rašytojui, publicistui, spaudos darbuotojui Konstantinui Jasiukaičiui – 140

Prieš 140 metų (1882 m.) balandžio 28 d. Laboruose (Pakruojo r.), smulkių valstiečių šeimoje gimė būsimasis prozininkas, dramaturgas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Konstantinas Jasiukaitis. Lietuviškai skaityti ir rašyti išmoko kaimo daraktorių mokykloje. 1891 m. pradėjo mokytis Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijoje, priklausė slaptai lietuvių mokinių kuopelei „Vinco Kapso draugystė“. Dalyvavimas jos veikloje, aktyvus literatūrinis darbas suformavo K. […]

Ukrainietiška literatūra bibliotekos retų knygų fonde

Minėdami Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos – pirmosios valstybinės bibliotekos Panevėžyje veiklos 100-metį, ne tik prisimename, bet ir saugome praeitį – knygas iš to laikmečio Bibliotekos fondų. Tarpukariu veikusi Biblioteka buvo atvira įvairių tautybių lankytojams, o jos fonduose buvo gausu leidinių įvairiomis kalbomis, tarp jų ir ukrainiečių. Retų spaudinių fonde saugomi ukrainiečių literatūros klasiko […]

Pirmajam astronomijos populiarintojui Lietuvoje kunigui Jonui Balvočiui-Geručiui – 180

Šiemet minime kunigo, prozininko, vertėjo, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojo Jono Balvočiaus-Geručio 180-ąsias gimimo metines. Jis gimė 1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose (Mažeikių r.). Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje, Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. Užuot kilęs karjeros laiptais, J. Balvočius pasirinko eilinio kunigo darbą. Vyskupo Motiejaus Valančiaus paskirtas Kėdainių šv. Jurgio bažnyčios vikaru. 1875 m. […]

Dramos dailės pašauktas: Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui – 170

2022 m. vasario 2 dieną minime vieno iš Lietuvos teatro istorijai nusipelniusių asmenų – Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio 170-ąsias gimimo metines. Būsimasis dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas gimė 1852 m. Birželiuose (Panevėžio r.), neturtingų sulenkėjusių bajorų šeimoje. Mokėsi Šiaulių, vėliau Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijose, Rygos telegrafo mokykloje, nuo 1871 m. dirbo Maskvos telegrafe. Studijavo teisę Maskvos […]

Mylėjęs tiesą – vieną, nedalomą, amžiną: prelatui Kazimierui Steponui Šauliui – 150

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prisimename Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėją, prelatą Kazimierą Steponą Šaulį – vieną iš Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų. Šiemet jam sukanka 150 metų. K. S. Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. (pagal senojo stiliaus kalendorių – sausio 16 d.) Stemplių kaime (Šilutės r.), ūkininkų Karolinos ir Petro Šaulių šeimoje. […]

Prisimename Bibliotekos pastate veikusią spaustuvę

Jubiliejinius Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos veiklos šimtmečio metus pradedame spaudinių ir dokumentų paroda „Iš Lietuvos spaustuvių istorijos: Naftalio Feigenzono spaustuvė“. Gavęs Kauno gubernatoriaus leidimą, ukmergiškis Naftalis Feigenzonas 1880 metais atidarė pirmąją spaustuvę Panevėžyje. Iš pradžių ji veikė karininkų klubo name Vilkomirskajos (dabar – Ukmergės) gatvėje, o vėliau persikėlė į pastatą Dvorianskajos gatvėje (dabar – Respublikos […]

Elektros inžinerijos Lietuvoje pradininkui, Panevėžio realinės mokyklos auklėtiniui Jeronimui Šliogeriui – 150

Šiemet minime inžinieriaus elektriko, profesoriaus Jeronimo Šliogerio 150-ąją gimimo sukaktį. Jis gimė 1871 m. gruodžio 15 d. Bružiuose (Radviliškio r.). 1891 m. gavo Panevėžio realinės mokyklos (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) baigimo atestatą. 1895–1900 metais mokėsi Sankt Peterburgo elektrotechnikos institute, įgijo inžinieriaus elektriko diplomą. Būdamas trečio kurso studentu, J. Šliogeris pradėjo dirbti belgų bendrovėje „Sankt Peterburgo […]

Prisimename biržietį, žymų tarpukario Lietuvos politiką Konstantiną Šakenį

Šiais metais minime Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, inžinieriaus, pedagogo Konstantino Šakenio 140-ąsias gimimo metines. Jis gimė 1881 m. lapkričio 27 d. Veleniškių k. (Vabalninko vlsč., Biržų r.) valstiečių Prano Ignacijaus Šakenio ir Emilijos Balsevičiūtės-Šakenienės šeimoje. Pradžios mokslus baigęs pas daraktorių Antaną Vaitkūną, 1900 m. sidabro medaliu – Šiaulių gimnaziją, įstojo į Sankt Peterburgo imperatoriškojo […]

Kraštiečiui Alfonsui Koncei – 120

Prisiminkime kraštietį filologą, istoriką Alfonsą Koncę, kurio 120-ąsias gimimo metines minime šiemet. Jis gimė 1901 m. spalio 17 d. Rėkliuose (Panevėžio r.). Besimokydamas Panevėžio berniukų gimnazijos trečioje klasėje, įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Su Panevėžio atskiru batalionu dalyvavo Dauguvos fronto kautynėse. 1924–1928 metais studijavo humanitarinius mokslus Lietuvos universitete (dabar – Vytauto Didžiojo) Kaune, vėliau – […]

„Dainos mano – dūšia mano…“: meilės lyrikui, kunigui Antanui Vienažindžiui – 180

Sukanka 180 metų, kai 1841 m. rugsėjo 26 d. (senuoju stiliumi rugsėjo 14 d.) Anapolio palivarke (Rokiškio r.), valstiečių Justino Vienažindžio ir Barboros Urbonaitės šeimoje gimė būsimasis poetas, kunigas Antanas Vienažindys. Vaikystę praleido pas senelį Juozapą Vienažindį Gipėnų kaime (Zarasų r.), kur dabar veikia A. Vienažindžio visuomeninis-memorialinis muziejus. 1856 m. įstojo į Panevėžio bajorų mokyklą, […]

Pranas Tamošiūnas: pasaulėžiūra – būti naudingu tėvynei ir visuomenei

Jis visą gyvenimą buvo ir išliko visos tautos auklėtoju, papročių ir dorovės sargu, tėvynės meilės žadintoju, pasaulio pažinimo vadovu, tautos vaidila. Taip apie savo mokytoją Praną Tamošiūną rašė kalbininkas dr. Aloyzas Vidugiris. Šiemet minime pedagogo, švietėjo, kraštotyrininko Prano Tamošiūno 110-ąsias gimimo metines. P. Tamošiūnas gimė 1911 m. birželio 15 d. Užpaliuose (Utenos r.). Gimtajame miestelyje […]

Archyve išsaugota Panevėžio istorija

Šiemet sukanka 100 metų, kai 1921 m. spalio 19 d. tuometinio švietimo ministro Kazio Bizausko įsakymu buvo įsteigtas Centrinis valstybės archyvas. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Archyvų metais. Archyvų metams skirtoje parodoje, kuri veikia Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėje šalia Abonemento, eksponuojamos nuotraukos ir dokumentai iš XX […]

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atsiminimai apie spaudos draudimo laikmetį

Iš Rokiškio rajono kilęs spaudos darbuotojas, knygnešystės tyrinėtojas, atsiminimų rinkinio „Knygnešys, 1864–1904“ redaktorius Petras Ruseckas (1883–1945) pristatydamas šią knygą, rašė: „Vienas garbingiausių mūsų naujosios istorijos įvykių, tai kova dėl spaudos atgavimo, sykiu gi ir kova dėl mūsų kultūros, tradicijų, tautos dvasios išlaikymo. Ta kova, kuri įpynė gražų garbės vainiką į mūsų istoriją, kainavo mums begalę […]

Parodos Gabrielei Petkevičaitei-Bitei bibliotekoje

2021 metais minime prozininkės, publicistės, pedagogės, visuomenės veikėjos, filantropės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-ąsias gimimo metines. Jubiliejinei sukakčiai parengėme parodas, kurios veikia Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėse. Pirmojoje parodoje „…vis ieškojau gilesnio turinio…“ (Gabrielė Petkevičaitė-Bitė) pristatome šios vienos reikšmingiausių moterų Lietuvos istorijoje dalį rankraštinio palikimo: grožinės literatūros kūrinių, publicistikos, laiškų bei asmens […]

Rašytojui, redaktoriui, karininkui Juozui Balčiūnui-Švaistui – 130

Šiemet minime 130-ąją rašytojo, redaktoriaus, karininko Juozo Balčiūno, pasirašinėjusio slapyvardžiu Švaistas, gimimo sukaktį. J. Balčiūnas gimė 1891 m. kovo 30 d. Rokiškyje. Mokėsi Rokiškio pradžios mokykloje, 1909–1913 m. – Panevėžio mokytojų seminarijoje. Ją baigęs mokytojavo Stačiūnuose (Pakruojo r.). Pirmojo pasaulinio karo metais atsidūrė Rusijoje, buvo mobilizuotas į caro armiją, mokėsi karo mokykloje Maskvoje, kurią baigė […]

Lietuvių kalbos ir literatūros puoselėtojui Stasiui Naginskui – 130

Šiemet minime 130 metų, kai 1891 m. vasario 17 d. (pagal seno stiliaus kalendorių vasario 5 d.) Bružių kaime (Radviliškio r.) gimė būsimasis spaudos darbuotojas, poetas, vertėjas, pedagogas Stasys Naginskas. Mokėsi Rozalimo (Pakruojo r.) pradžios mokykloje, 1903–1911 m. – Panevėžio realinėje mokykloje. S. Naginskas Panevėžyje įsitraukė į kultūrinę veiklą, pradėjo darbuotis lietuvybės labui: aktyviai veikė […]

Poetui romantikui iš Zatūniškių vienkiemio Kaziui Zupkai-Kecioriui – 110

Šiemet minime poeto, pedagogo, redaktoriaus, žurnalisto Kazio Zupkos-Keciorio 110-ąsias gimimo metines. K. Zupka-Kecioris gimė 1911 m. sausio 13 d. (pagal seno stiliaus kalendorių 1910 m. gruodžio 31 d.) Zatūniškių vienkiemyje (Vadoklių sen., Panevėžio r.), gausioje pasiturinčių ūkininkų Petro Zupkos-Keciorio ir Veronikos Murmokaitės-Zupkienės-Keciorienės šeimoje. K. Zupka-Kecioris mokėsi Vadoklių pradinėje mokykloje, Ramygalos ir Raguvos progimnazijose. Besimokydamas Panevėžio […]

Gydytojui chirurgui Juozui Žemguliui – 130

Šiemet gruodžio 17 d. sukanka 130 metų, kai Rusinų kaime (Veiviržėnų sen., Klaipėdos r.) gimė būsimasis gydytojas chirurgas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas Juozas Žemgulys. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos (Latvija) gimnazijoje. Ją baigė aukso medaliu. 1910–1913 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) Karo medicinos akademijoje, 1913–1914 m. – Tartu (Estija) universitete. Buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. Po […]

Universalusis Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas

Kas buvo Adomas Jakštas, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje? Kokį pėdsaką jis paliko mūsų mieste? Šiemet sukanka 160 metų, kai 1860 m. rugsėjo 8 d. Kuronių kaime (Kėdainių r.) gimė Adomas Jakštas (tikroji pavardė Aleksandras Dambrauskas) – būsimasis kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūrologas, filosofas. Mokėsi Kriukų (Joniškio) pradžios mokykloje, Šiaulių gimnazijoje, studijavo Sankt Peterburgo universiteto […]

Pedagogui Juozui Mičiuliui – 120

1900 m. rugpjūčio 8 d. Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) gimė būsimasis pedagogas, istorikas, vadovėlių autorius. Baigė Marijampolės „Žiburio“ gimnaziją, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete istoriją ir pedagogiką. Studijų metais J. Mičiulis buvo aktyviu studentų ateitininkų draugovės nariu. 1923–1925 m. redagavo mėnesinį moksleivių žurnalą „Ateitis“, 1924 m. vasarą – lietuvių katalikų jaunimo sąjungos žurnalą […]

Žymiam biržiečiui, pirmajam nepriklausomos Lietuvos švietimo ministrui, nacionalinės istoriografijos pradininkui Jonui Yčui – 140

1880 m. liepos 21 d. Šimpeliškių kaime (Biržų r.), pasiturinčio ūkininko šeimoje gimė būsimasis istorikas, pedagogas, Lietuvos evangelikų reformatų veikėjas Jonas Yčas. Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava (Latvija), Slucko (Baltarusija) gimnazijose. 1903 m. baigė Sankt Peterburgo (Rusija) universiteto Istorijos ir filologijos institutą. 1903–1916 m. mokytojavo Tomske (Rusija), Semipalatinske (Kazachstanas). 1916–1918 m. buvo Voronežo (Rusija) 2-osios gimnazijos direktoriumi. […]

Liepos 6-ajai – Valstybės dienai

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo karūnavimo šventę – Valstybės dieną. Šia proga pristatome Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomą Motiejaus Venclovos knygelę „Mindaugis, didysis Lietuvos kunigaikštis ir karalius“, kuri išleista Juliaus Šenkės (apie 1842–1919) spaustuvėje Tilžėje 1899 metais.  Tarp kitų bibliotekos retų knygų fonde saugomų knygų apie […]