Kraštiečiui Alfonsui Koncei – 120

Prisiminkime kraštietį filologą, istoriką Alfonsą Koncę, kurio 120-ąsias gimimo metines minime šiemet. Jis gimė 1901 m. spalio 17 d. Rėkliuose (Panevėžio r.). Besimokydamas Panevėžio berniukų gimnazijos trečioje klasėje, įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Su Panevėžio atskiru batalionu dalyvavo Dauguvos fronto kautynėse. 1924–1928 metais studijavo humanitarinius mokslus Lietuvos universitete (dabar – Vytauto Didžiojo) Kaune, vėliau – […]

„Dainos mano – dūšia mano…“: meilės lyrikui, kunigui Antanui Vienažindžiui – 180

Sukanka 180 metų, kai 1841 m. rugsėjo 26 d. (senuoju stiliumi rugsėjo 14 d.) Anapolio palivarke (Rokiškio r.), valstiečių Justino Vienažindžio ir Barboros Urbonaitės šeimoje gimė būsimasis poetas, kunigas Antanas Vienažindys. Vaikystę praleido pas senelį Juozapą Vienažindį Gipėnų kaime (Zarasų r.), kur dabar veikia A. Vienažindžio visuomeninis-memorialinis muziejus. 1856 m. įstojo į Panevėžio bajorų mokyklą, […]

Pranas Tamošiūnas: pasaulėžiūra – būti naudingu tėvynei ir visuomenei

Jis visą gyvenimą buvo ir išliko visos tautos auklėtoju, papročių ir dorovės sargu, tėvynės meilės žadintoju, pasaulio pažinimo vadovu, tautos vaidila. Taip apie savo mokytoją Praną Tamošiūną rašė kalbininkas dr. Aloyzas Vidugiris. Šiemet minime pedagogo, švietėjo, kraštotyrininko Prano Tamošiūno 110-ąsias gimimo metines. P. Tamošiūnas gimė 1911 m. birželio 15 d. Užpaliuose (Utenos r.). Gimtajame miestelyje […]

Archyve išsaugota Panevėžio istorija

Šiemet sukanka 100 metų, kai 1921 m. spalio 19 d. tuometinio švietimo ministro Kazio Bizausko įsakymu buvo įsteigtas Centrinis valstybės archyvas. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Archyvų metais. Archyvų metams skirtoje parodoje, kuri veikia Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėje šalia Abonemento, eksponuojamos nuotraukos ir dokumentai iš XX […]

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atsiminimai apie spaudos draudimo laikmetį

Iš Rokiškio rajono kilęs spaudos darbuotojas, knygnešystės tyrinėtojas, atsiminimų rinkinio „Knygnešys, 1864–1904“ redaktorius Petras Ruseckas (1883–1945) pristatydamas šią knygą, rašė: „Vienas garbingiausių mūsų naujosios istorijos įvykių, tai kova dėl spaudos atgavimo, sykiu gi ir kova dėl mūsų kultūros, tradicijų, tautos dvasios išlaikymo. Ta kova, kuri įpynė gražų garbės vainiką į mūsų istoriją, kainavo mums begalę […]

Parodos Gabrielei Petkevičaitei-Bitei bibliotekoje

2021 metais minime prozininkės, publicistės, pedagogės, visuomenės veikėjos, filantropės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-ąsias gimimo metines. Jubiliejinei sukakčiai parengėme parodas, kurios veikia Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėse. Pirmojoje parodoje „…vis ieškojau gilesnio turinio…“ (Gabrielė Petkevičaitė-Bitė) pristatome šios vienos reikšmingiausių moterų Lietuvos istorijoje dalį rankraštinio palikimo: grožinės literatūros kūrinių, publicistikos, laiškų bei asmens […]

Rašytojui, redaktoriui, karininkui Juozui Balčiūnui-Švaistui – 130

Šiemet minime 130-ąją rašytojo, redaktoriaus, karininko Juozo Balčiūno, pasirašinėjusio slapyvardžiu Švaistas, gimimo sukaktį. J. Balčiūnas gimė 1891 m. kovo 30 d. Rokiškyje. Mokėsi Rokiškio pradžios mokykloje, 1909–1913 m. – Panevėžio mokytojų seminarijoje. Ją baigęs mokytojavo Stačiūnuose (Pakruojo r.). Pirmojo pasaulinio karo metais atsidūrė Rusijoje, buvo mobilizuotas į caro armiją, mokėsi karo mokykloje Maskvoje, kurią baigė […]

Lietuvių kalbos ir literatūros puoselėtojui Stasiui Naginskui – 130

Šiemet minime 130 metų, kai 1891 m. vasario 17 d. (pagal seno stiliaus kalendorių vasario 5 d.) Bružių kaime (Radviliškio r.) gimė būsimasis spaudos darbuotojas, poetas, vertėjas, pedagogas Stasys Naginskas. Mokėsi Rozalimo (Pakruojo r.) pradžios mokykloje, 1903–1911 m. – Panevėžio realinėje mokykloje. S. Naginskas Panevėžyje įsitraukė į kultūrinę veiklą, pradėjo darbuotis lietuvybės labui: aktyviai veikė […]

Poetui romantikui iš Zatūniškių vienkiemio Kaziui Zupkai-Kecioriui – 110

Šiemet minime poeto, pedagogo, redaktoriaus, žurnalisto Kazio Zupkos-Keciorio 110-ąsias gimimo metines. K. Zupka-Kecioris gimė 1911 m. sausio 13 d. (pagal seno stiliaus kalendorių 1910 m. gruodžio 31 d.) Zatūniškių vienkiemyje (Vadoklių sen., Panevėžio r.), gausioje pasiturinčių ūkininkų Petro Zupkos-Keciorio ir Veronikos Murmokaitės-Zupkienės-Keciorienės šeimoje. K. Zupka-Kecioris mokėsi Vadoklių pradinėje mokykloje, Ramygalos ir Raguvos progimnazijose. Besimokydamas Panevėžio […]

Gydytojui chirurgui Juozui Žemguliui – 130

Šiemet gruodžio 17 d. sukanka 130 metų, kai Rusinų kaime (Veiviržėnų sen., Klaipėdos r.) gimė būsimasis gydytojas chirurgas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas Juozas Žemgulys. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos (Latvija) gimnazijoje. Ją baigė aukso medaliu. 1910–1913 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) Karo medicinos akademijoje, 1913–1914 m. – Tartu (Estija) universitete. Buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. Po […]

Universalusis Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas

Kas buvo Adomas Jakštas, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje? Kokį pėdsaką jis paliko mūsų mieste? Šiemet sukanka 160 metų, kai 1860 m. rugsėjo 8 d. Kuronių kaime (Kėdainių r.) gimė Adomas Jakštas (tikroji pavardė Aleksandras Dambrauskas) – būsimasis kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūrologas, filosofas. Mokėsi Kriukų (Joniškio) pradžios mokykloje, Šiaulių gimnazijoje, studijavo Sankt Peterburgo universiteto […]

Pedagogui Juozui Mičiuliui – 120

1900 m. rugpjūčio 8 d. Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) gimė būsimasis pedagogas, istorikas, vadovėlių autorius. Baigė Marijampolės „Žiburio“ gimnaziją, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete istoriją ir pedagogiką. Studijų metais J. Mičiulis buvo aktyviu studentų ateitininkų draugovės nariu. 1923–1925 m. redagavo mėnesinį moksleivių žurnalą „Ateitis“, 1924 m. vasarą – lietuvių katalikų jaunimo sąjungos žurnalą […]

Žymiam biržiečiui, pirmajam nepriklausomos Lietuvos švietimo ministrui, nacionalinės istoriografijos pradininkui Jonui Yčui – 140

1880 m. liepos 21 d. Šimpeliškių kaime (Biržų r.), pasiturinčio ūkininko šeimoje gimė būsimasis istorikas, pedagogas, Lietuvos evangelikų reformatų veikėjas Jonas Yčas. Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava (Latvija), Slucko (Baltarusija) gimnazijose. 1903 m. baigė Sankt Peterburgo (Rusija) universiteto Istorijos ir filologijos institutą. 1903–1916 m. mokytojavo Tomske (Rusija), Semipalatinske (Kazachstanas). 1916–1918 m. buvo Voronežo (Rusija) 2-osios gimnazijos direktoriumi. […]

Liepos 6-ajai – Valstybės dienai

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo karūnavimo šventę – Valstybės dieną. Šia proga pristatome Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomą Motiejaus Venclovos knygelę „Mindaugis, didysis Lietuvos kunigaikštis ir karalius“, kuri išleista Juliaus Šenkės (apie 1842–1919) spaustuvėje Tilžėje 1899 metais.  Tarp kitų bibliotekos retų knygų fonde saugomų knygų apie […]

Sujungęs Lėvenį su Nevėžiu

Atėjus vasarai, malonu karštą dieną praleisti prie ežero ar upės. Viena iš panevėžiečių mėgiamų laisvalaikio praleidimo vietų yra Berčiūnų pušynas ir jį juosianti Sanžilė – dešinysis Nevėžio intakas. Berčiūnai ir tarpukariu, kai turėjo kurorto statusą, buvo tapę populiaria poilsio vieta Panevėžio ir jo apylinkių gyventojams. Apie Sanžilę hidrologas Steponas Kolupaila (1892–1964) rašė „Dešiniajame krante Nevėžį […]

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai

1904 m. gegužės 7 d. caras Nikolajus II paskelbė apie spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis panaikinimą, nes, suprato, kad lietuviai nesinaudos rusiškomis raidėmis ir caro valdžios atspausdintų knygų neskaitys. Todėl kasmet gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, prisimename tuos, kurie, saugojo, puoselėjo, kovojo už laisvą žodį. Atgavus spaudą, atgijo kultūrinis gyvenimas, tauta pakilo […]

„Ateitį regim tėvynės laimingą…“: ateitininkų himno autoriui Jurgiui Tilvyčiui-Žalvarniui – 140

1880 m. balandžio 20 d. Gaidžių kaime (Utenos r.) Justino ir Veronikos Tilvyčių šeimoje gimė sūnus Jurgis – būsimasis kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius. Jurgis Tilvytis mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava (Latvija) gimnazijoje, o už atsisakymą skaityti maldas rusų kalba iš jos pašalintas, mokslus tęsė carinėje Rusijoje. 1903 m. jis baigė Žemaičių kunigų seminariją. Vikaravo Krinčine (Pasvalio […]

Lietuvių kalbos puoselėtojas iš Ramygalos krašto: Juozui Balčikoniui – 135

1885 m. kovo 24 d. Pranciškaus ir Marijonos Balčikonių šeimoje Ėriškiuose (Panevėžio r.) gimė būsimasis kalbininkas, pedagogas, vertėjas, redaktorius Juozas Balčikonis. Jis lankė už kelių kilometrų nuo namų buvusią Ramygalos rusišką pradinę mokyklą. Baigęs Panevėžio realinę mokyklą (dabar – Juozo Balčikonio gimnazija), kalbininko Jono Jablonskio (1860–1930) paskatintas, 1906–1911 metais studijavo Petrapilio (dabar – Sankt Peterburgo […]

Karsakiškio krašto šviesuoliui, kunigui Juozapui Žebriui – 160

Karsakiškio parapija garsi iškiliais, visai Lietuvai žinomais kunigais. Vienas jų – Palaukių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje 1860 m. vasario 26 d. (pagal seno stiliaus kalendorių vasario 14 d.) gimęs būsimasis pasaulietinio ir religinio turinio knygelių autorius, spaudos darbuotojas, lietuvybės rėmėjas, kunigas Juozapas Žebrys. Jis mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje. J. Žebrys, kaip ir Adomas […]

Pirmajam „Tėvynės sargo“ redaktoriui, kunigui Felicijonui Leliui – 150

Prisiminkime kunigą Felicijoną Lelį – iškilų kovotoją dėl lietuviškos spaudos, kurio vardas įrašytas Knygnešių sienelėje Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune tarp šimto labiausiai nusipelniusių Lietuvai knygnešių.   Kunigas, spaudos darbuotojas, redaktorius, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys Felicijonas Lelis gimė 1870 m. sausio 13 d. (pagal seno stiliaus kalendorių sausio 1 d.) Pumpėnuose (Pasvalio r.). […]

Kavarsko bažnyčios statytojui kunigui Petrui Legeckui – 175

Gruodžio 19 d. minime kunigo, literato, religinės literatūros vertėjo, leidėjo, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojo Petro Legecko 175-ąsias gimimo metines. P. Legeckas gimė 1844 m. gruodžio 19 d. (pagal seno stiliaus kalendorių gruodžio 7 d.) Virikauskų kaime (Radviliškio r.) valstiečių Mikalojaus Legecko ir Eleonoros Petrošiūnaitės-Šikšnienės-Legeckienės šeimoje. Mokėsi pas Šiaulėnų (Radviliškio r.) vargonininką, Šeduvos (Radviliškio r.) dviklasėje […]

Pedagogikos novatoriui Jonui Murkai – 130

Šiemet minime švietėjo, pedagogo, publicisto, vadovėlių mokykloms autoriaus, visuomenės veikėjo Jono Murkos 130-ąsias gimimo metines. J. Murka gimė 1889 m. spalio 21 d. Juodžiūnuose (Kupiškio r.), gausioje vidutinių valstiečių šeimoje. 1909 m. jis baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Auksučiuose (Šiaulių r.). Kilus Pirmajam pasauliniam karui, J. Murka pasitraukė į Suomiją, 1916 m. apsigyveno Petrapilyje (dabar […]

Mokytojas iš Dievo malonės: Matui Grigoniui – 130

Prieš 130 metų Miškinių vienkiemyje (Rokiškio r.) 1889 m. spalio 3 d. (pagal seno stiliaus kalendorių rugsėjo 21 d.) gimė būsimas pedagogas, vaikų rašytojas, vertėjas Matas Grigonis. 1900–1907 m. mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava (Latvija) ir Vilniaus gimnazijose. Pedagoginę veiklą M. Grigonis pradėjo 1908 m. Neršionių (Rokiškio r.) pradžios mokykloje. Energingą ir darbštų M. Grigonį mokytojauti […]

Brolių Abraomo ir Izidoriaus Kisinų sukaktys

Prisiminkime iš plačios Panevėžio Kisinų giminės kilusius du brolius Abraomą ir Izidorių, palikusius ryškų pėdsaką Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje. Sukanka 120 metų, kai 1899 metų rugsėjo 5 d. Jokūbo ir Chajos Kisinų šeimoje Panevėžyje gimė būsimasis geobotanikas, gamtos mokslų daktaras Abraomas Kisinas. A. Kisinas, 1918 m. baigęs Panevėžio realinę mokyklą, pradėjo dirbti mokytoju ir […]