Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, cituojame Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Ji 1904 m. gegužės 7-ąją pavadino šviesiausiu mūsų tautos gyvavimo momentu visiems, nepaisant luomo, tikybos, partiškumo. 1914 m. kovo 1 (14) d. „Lietuvos žiniose“ publikuotame straipsnyje „Ruoškimės prie spaudos išgavimo sukaktuvių“ G. Petkevičaitė-Bitė rašė: „Atsiminus tą dieną, kas lietuvio vardą nešioja, nesidžiaugti negali. Tuo brangesnė yra diena visiems tiems, kurie, pirm jos susilauksiant, jai takus beskindami, daug vargo, triūso padėjo, nemaža užsivylimų bei persekiojimų pakėlė ir gerokai su priešginiais vėjais pasirito.“
Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimui lietuvių tauta priešinosi įvairiai, tačiau ryžtingiausia kova – knygų, knygelių, periodinių leidinių spausdinimas Mažojoje Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, jų nelegalus gabenimas į Lietuvą ir platinimas.
Iš G. Petkevičaitės-Bitės prisiminimų apie draudžiamos spaudos gabenimą: „<…> man raštus gabenant, juos platinant, gyvu žodžiu raginant žmones susiprasti, tais laikais, kada visa šalis miegote miegojo, nepaliesta nė mažiausio rūpesčio savo likimu, savo kultūra, visa kuo, ką privalėtų branginti, dėl ko kovoti, mano veikimas paslaptimi likti negalėjo. Netrukau pajusti turinti neprašytų globėjų, iš pasalų sekančių kiekvieną mano žingsnį“ (Iš: Knygnešys, 1864–1904. [T.] 2. Kaunas, 1928, p. 127).
1900 m. 12-ajame „Varpo“ numeryje Žmogaus [Povilas Višinskis?] aprašytas epizodas iš G. Petkevičaitės-Bitės susidūrimo su caro žandarais (kalba netaisyta).
„17 rugpjūčio buvo krata namuose giminaičių ir parapijos mylimos ir guodojamos šeimynos d-ro Petkevičiaus Joniškėlij, Panevėžio pav.
<…> Darė kratą pagal paliepimą Liepojaus žandarų viršininko Vonsiacko. Naršė, landė po visas kerčias kambarij Panelės Gabrielės, d-ro dukters, iki pat 8 val. vakaro. Paėmė tris lenkiškas cenzūruotas knygutes: 1. Słowackio „Kròl Mindowe“. 2. Kautskio „O narodowosci“. 3. „Sewer. Matka“; keletą raštelių mokykloj, dar esant per lekcijas rašinėtus, vienos pažįstamos laiškelį ir mažą popiergalį, ant kurio buvo užrašyta iš lenkiškos kokios knygos maždaug teip: „dinastijos žuva, monarkijos nyksta, tik sėkla liaudėj‘ pasėta auga ir bujoja“. Buvo suėmęs žandaras visas Gudijoj‘ išėjusias cenzūruotas knygas, sakydamas: „žinau aš tą cenzūrą ant lietuviškų knygų parodytą!“… Prokuroras, jaunas dar žmogus, peržiūrėjęs tas knygas labai nusistebėjo: „patys ten Petrapilyj‘ spausdina lietuviškomis raidėmis, o čia mums liepia persekioti!“… liepė visas palikti. Reikalavo Vaineikio laiškus parodyti ir labai jų ieškojo. Vasiljevas, kaip koksai prietelis davė patarmę neužsiminėti „litvomanija“. Bet p. Gabrielei užklausus: kas tai yra litvomanija?“, nieko negalėjo sumesti ir atsakė: tai yra prokliamacijų lipdymas!“ Radęs albume mažo vaiko fotografiją, klausė jo pavardės: „a, tai sūnus to gydytojo, kurs gyvendamas Samaros rėdyboj‘ iš Lietuvos sau tarnus gabena!“ Mat ir tai juos kliudo! Rado fotografiją vieno lietuvio. „Iš kur tamista pasipažįsti su visais lietuviais“ klausia Vasiljev‘as. „Kur jis dabar gyvena?“ – „Dabar? Maskvoj, jis ten prižiūrėtojas kalėjimo.
Nieko nelaimėję, iškeliavo. P. Gabrielę kvietė į Pasvalį ant tyrinėjimo.“
Pirmoji G. Petkevičaitės-Bitės korespondencija išspausdinta 1890 m. „Varpo“ 10-ajame numeryje. Rašydama į „Ūkininką“, pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. 1894 m. periodinėje spaudoje pradėjo skelbti grožinę kūrybą. Apysaka „Vilkienė“ 1894 m. „Varpo“ 9–12 numeriuose – pirmasis G. Petkevičaitės-Bitės grožinės literatūros kūrinys periodinėje spaudoje. Pasirašinėjo slapyvardžiais: Gabriela, Volungė, B., Spalgėna, Xy., rs., P., Puriena, Purėna, stbr., G.P., Ab., Kvs. Pateikiame G. Petkevičaitės-Bitės 1864–1904 m. publikacijų sąrašą (chronologine seka).
G. Petkevičaitės-Bitės publikacijų sąrašas
Lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais išleistos ir kelios G. Petkevičaitės-Bitės knygelės. Jos eksponuojamos Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ekspozicijoje „Bitės aruodai“, knygeles ir laikraščius „Varpas“, „Ūkininkas“ galima skaityti Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portale epaveldas.lt.
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Kaip kas išmano teip save gano. [S.l.], 1904. 47 p.
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Kova. [Tilžė], 1900. 40 p.
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Nebepirmas. [Jelgava], 1902. 23 p.
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Tėvas ir sūnus. [S.l.], 1900. 23 p.
Petkevičaitė-Bitė, Gabrielė. Velnias spąstuose. [S.l.], 1902. 38 p.
G. Petkevičaitė-Bitė rašė: „Ateinančios Lietuvos kartos, kaip ir šių dienų svetimtaučiai, stebėsis, kaip sauja tokių trumpų, dažnai nedailių ir neišdailintų knygpalaikių įstengė atlikti tokį milžinišką darbą – pakelti tautą iš mirusių.“
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius