Lietuvos Respublikos Seimas 2024-uosius metus paskelbė knygų leidėjo, inžinieriaus, publicisto, visuomenės veikėjo Antano Macijausko, gimusio 1874 m. kovo 30 d. (pagal senojo stiliaus kalendorių – kovo 18 d.) Pasvaliečiuose (Biržų r.), metais.

A. Macijauskas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, kurioje tikybos mokytojais buvo kapelionai Antanas Dambrauskas-Adomas Jakštas ir Juozapas Remeikis, garsėję tautinio atgimimo idėjomis. Jo pasaulėžiūrai ir tautinėms pažiūroms įtakos turėjo Imperatoriškoje bibliotekoje Peterburge dirbęs bibliografas, etnografas Silvestras Baltramaitis, galėjęs prieiti prie konfiskuotų legalių lietuviškų leidinių, su kuriais supažindindavo ir lietuvius studentus, taip pat – teisininkas, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, Kauno burmistras, iš Medinių kaimo (Pasvalio r.) kilęs Jonas Vileišis.

Nuo jaunų dienų A. Macijauskas domėjosi visuomenine veikla, dalyvavo įvairiose kultūros ir mokslo draugijose. Įsijungęs į slaptos lietuvių studentų draugijos Peterburgo technologijos institute veiklą, jis pradėjo rinkti Lietuvos vietovardžius, lietuvino juos, redagavo ir tikslino. Studijų metais jau buvo sukaupęs nemažai šios medžiagos ir laisvu laiku kūrė lietuvišką Lietuvos žemėlapį, kurį išleido 1900 m. Peterburge.

„Žemlapis lietuviškai latviško krašto“ – yra pirmasis lietuviškas Lietuvos žemėlapis. Jis išleistas legaliai, nes šių spaudinių rūšiai atskiro cenzūros leidimo nereikėjo. Kadangi vietovardžiai žemėlapyje buvo išspausdinti lietuviškai lotynišku šriftu, tai 1186 jo egzemplioriai Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininko įsakymu buvo konfiskuoti. Dėl to kilo garsioji A. Macijausko byla (Apie bylą – žurnale „Mūsų senovė“, 1921 m., nr. 1, p. 83), kurios metu paaiškėjo, kad lietuvių spaudos draudimas neturi įstatyminio pagrindo. Kai ši byla Senate buvo teigiamai išspręsta, susidarė sąlygos greičiau panaikinti spaudos draudimą.

Apie A. Macijausko žemėlapį 1900 m. „Tėvynės sargo“ 4/5 numeryje rašoma: „Iszdavėjui vos tik isziuntinėjus praneszimą, pareikalavimai papludo kaip isz maiszo. Lietuviszkas Žemlapis… <…> Kaip-gi nepirksi! Reikalingumą Lietuviszko Žemlapio seniai visi suprantame; raszantįs į lietuviszkus laikraszczius ir skaitantįs juos tiesiog negal apsieti be jo.“

A. Macijauskas rašė straipsnius, šviečiamojo pobūdžio knygeles, vertė iš užsienio kalbų, buvo vienas lietuviško laikraščio „Rygos garsas“ steigėjų. Parengė ir išleido tris biržiečių dainų rinkinio „Vieversėlio dainos visokiuose kraštuose užrašytos“ leidimus. 1906 m. Rygoje jis savo lėšomis dideliu tiražu išleido V. Kudirkos „Tautišką giesmę“. Pirmojo techninių terminų žodynėlio „Techniko žodynėlis“ (1920) autorius ir leidėjas. Redagavo žurnalą „Statybos menas ir technika“. Bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Vienybė lietuvninkų“. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: Adata A., Agaras A., Aguonaitis, Aitvaras A., Beržas, Pagaikštis, Pasvalietis ir kt.

1905 m. Rygoje A. Macijauskas įkūrė lietuvišką knygyną, veikusį iki 1920 metų. Tais pačiais metais Rygos lietuvių bendruomenė A. Macijauską išrinko delegatu į Didijį Vilniaus seimą.

Po nepriklausomybės atkūrimo grįžęs į Lietuvą, inžinierius A. Macijauskas buvo paskirtas Susisiekimo ministerijos Geležinkelių departamento direktoriumi. Vadovavo Vidaus reikalų ministerijai priklausiusiam Lietuvos atstatymo komisariatui. Vertėsi privačia statybų inžinieriaus praktika. Pastatė tiltų, kitų statinių: kelyje Biržai–Saločiai tiltas per Mūšos upę, Petrašiūnų elektrinė, Marijonų vienuolynas Kaune, suprojektavo tautinio stiliaus kooperatyvo „Tulpė“ gyvenamąjį namą Kaune, „Saulės“ gimnaziją Švėkšnoje ir kt. Petrui Vileišiui pakvietus, dirbo Vilniaus mechaninių dirbtuvių vadovu. Šeduvoje įsteigė mechanines dirbtuves ir joms vadovavo. Vienas iš lietuvių muzikos ir dainos draugijos „Kanklės“ Rygoje steigėjų.

Už švietėjišką, mokslinę ir kultūrinę veiklą A. Macijauskas priimtas į Lietuvių mokslo draugiją. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, 1939 m. jam paskirta Valstybės pensija.

Mirė A. Macijauskas 1950 m. kovo 28 d. Daumėnuose (Biržų r.), palaidotas Pabiržėje.

Atminimo įamžinimas

A. Macijausko amžinojo poilsio vietoje Pabiržėje (Biržų r.) Petras Kiseliūnas iškalė paminklą ir įmontavo XIX a. metalinį kryžių. 2001 m. Pabiržėje atidengtas paminklinis A. Macijausko biustas (skulptorius G. Piekuras), 2002 m. gimtuosiuose Pasvaliečiuose atidengtas Vaidoto Butkevičiaus išdrožtas ąžuolinis koplytstulpis. 2024 m. kovo 16 d. Biržų r. savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos Pabiržės filialui suteiktas Antano Macijausko vardas.

Nuo 2008 m. skiriama Antano Macijausko premija žurnalistui už geriausius žurnalistikos darbus arba iniciatyvas, atskleidžiančias žmogiškąjį orumą, švietėjiškos veiklos įprasminimą, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai, pilietinės visuomenės ugdymą, valstybingumo ir tautinio identiteto įprasminimą (ugdymą), žodžio laisvės įtvirtinimą. Ją skiria Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomų A. Macijausko parašytų, išverstų ir jo knygyno išleistų knygų sąrašą. Jas galima skaityti ir portale epaveldas.lt.

Flammarion, Camille. Astronomija / [vertė] A. Agaras. Kaunas : knįgynas A. Macejavskio, 1907. 62, [1] p. : iliustr.

Kneipp, Sebastian. Mano gydymas vandeniu sulig 40-metinių patirimų / iš vokiečių kalbos vertė Aguonaitis. Ryga : [A. Macijausko knygynas], 1909. 224, VI p. : iliustr.

Macijauskas, Antanas. Liberalizmas ir socijalizmas / parašė A. Agaras ; sekant V. Sombartą ir Vasiliauską. Ryga : A. Maciejausko knygynas, 1914. 37 p.

Macijauskas, Antanas. Naminis gyditojis. Ryga : lėšos A. Macejevskio, 1907 [i. e. 1906]. 16 p.

Macijauskas, Antanas. Pradinė geografija / A. Adata. Ryga : knygų parduotuvė A. Macejevskio, 1905. 63 p., 1 žml. lap. : iliustr.

Pirmieji skaitymai mųsų vaikams pavesti / sudarė A. Adata. Ryga : knygų parduotuvė A. Macejevskio, 1906. 54 p. : iliustr.

Pisarev, Dmitrij. Bitės / pagal Pisarev’a surašė Pagaikštis. Tilžėje, 1899. 24 p.

Spėjikas, D. Ratelių spėjimai. Ryga : A. Macijausko knygynas, 1907. 16 p.

Užburtas kunigaikštis / vertė A. Adata. Ryga : išleido A. Macejevskio knygų parduotuve, 1905. 56 p.

Rengiant informaciją naudotasi Danieliaus Mickevičiaus straipsniu „Antanas Macijauskas“, publikuotu žurnalo „Šiaurietiški atsivėrimai“ 2004 m. 1-ajame numeryje, Vytauto Pociaus straipsniu „Antano Macijausko žemėlapio istorinė ir politinė reikšmė“, publikuotu mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvių raštijos istorijos studijos“ 1-ajame tome „Iš spaudos draudimo istorijos“ (Vilnius, 2005), Vytauto Pociaus knyga „Antanas Macijauskas“ (Vilnius, 2004), Lietuvos žurnalistų sąjungos svetaine bei kolegų iš Biržų r. savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos surinkta medžiaga apie A. Macijauską.

Galerijoje – leidinių viršelių ir antraštinių lapų vaizdai bei A. Macijausko reklaminis laiškas apie išleidžiamą „Žemlapį lietuviškai latviško krašto“.

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius