Kviečiame pažvelgti giliau į šimtmečio senumo įvykius, prisimenant sunkų ir ilgą kelią į Vasario 16-ąją, ištarti amžinus vardus tuo keliu ėjusių žmonių, atlikusių savo reikšme bei apimtimi didelius darbus.

„Vargas tautai neturinčiai savo herojų, mes lietuviai esame laimingi, nes turime herojų, bet ne visus juos pažįstame, mums mūsų herojų nereikia nei idealizuoti, nei gražinti, reikia nubraukti dulkes, juo labiau pažinsime praeitį, tuo didingesnė ji atrodys. Mūsų tautos uždavinys grąžinti teisybę iš padavimų pasaulio į tikrovę”, – rašė Balys Sruoga dramoje „Algirdas Izborske“.

Lietuvos tarybos nariai signatarai buvo iškilios asmenybės, inteligentai, tautos šviesuomenė. Jie stovėdami ant lietuvybės pamatų kartu su visa tauta projektavo Lietuvos valstybę, kūrė jos ateitį veržliai eidami Vasario 16-osios kryptimi.

Tarp dvidešimties Nepriklausomybės aktą pasirašiusių signatarų keturi buvo kilę iš Panevėžio apskrities: Vladas Mironas, gimęs Kuodiškiuose, Panemunio valsčiuje, Rokiškio apskrityje; Jokūbas Šernas – Jasiškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje, Biržų apskrityje; Alfonsas Petrulis – Kateliškių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje; Jonas Vileišis – Medinių kaime, Pasvalio valsčiuje.

Panevėžio apskritis turtinga derlingais žemės lopinėliais, Lietuvai užauginusiais neeilines asmenybes, kurios atliktais darbais įprasmino gimtosios žemės, tėviškės vardus istorijos puslapiuose ir praturtino viso krašto istorijos palikimą.

Atminties vietų įprasminimo bei reprezentavimo formos, ženklai ir simboliai – šventės ir atminimo ritualai, paminklai, memorialinės lentos, gatvėvardžiai, nominacijos, muziejų ekspozicijos – sukurti įžymiausiems tautos žmonėms pagerbti, liudija pagarbą gyvenusioms kartoms ir jų dvasinių vertybių tąsą.

Paminklai įženklina tolimos praeities atminimo funkcijas, istorinį virsmą, jame atstovaujančias asmenybes, įvykius, vietas, tapdami individualios ar kolektyvinės atminties mazgais.

Signatarų atminimui kuriami ir rašytiniai paminklai: jau parašytos arba šiuo metu rengiamos daugelio jų monografijos. Jų vardais pavadintos aikštės, gatvės, gimnazijos, tiltai, įsteigtos premijos bei medaliai. 1995 m. išleista dailininko Jokūbo Zovės sukurta pašto ženklų serija su signatarų portretais. 1998 m. minint 80-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines, tuometinis Kultūros vertybių apsaugos departamentas paskelbė Vasario 16 Signataro ženklo sukūrimo konkursą, kurį laimėjo architektas Stasys Lankelis. Pagal jo sukurtą projektą buvo paženklintos Lietuvos Tarybos narių, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų memorialinės vietos Lietuvoje – gimtinės ir kapai.

Pagerbiant Nepriklausomybės akto signatarus nusistovėjo kilni tradicija. Lietuvos Prezidentas kasmet Vasario 16-osios išvakarėse perduoda gėlių vainikus, kuriuos Nepriklausomybės signatarų gimtųjų vietų seniūnai ir bendruomenės atstovai iškilmingai padeda jų gimtinėse.

Lietuvos valstybės atkūrimo Šimtmečio metinių plane numatyta, kad bus pastatyti ne mažiau kaip 25 nauji istorinės atminties įamžinimo paminklai Vilniuje ir savivaldybėse, iš kurių kilę Vasario 16-osios akto signatarai.

Ši paroda – mėginimas priminti ir pagausinti žinias apie kraštiečių Nepriklausomybės akto signatarų atminties įamžinimą. Apžvelgsime biografijas, ryškesnius gyvenimo ir veiklos įvykius, istorinį memorialinį palikimą.

Publikuojami tekstai atskirų signatarų veiklai atskleisti skiriasi informacine talpa. Vieni skirsniai teikia išsamias žinias apie aprašomus asmenis bei objektus, kituose – glausta, faktografinė informacija. Apie Jokūbą Šerną ir Alfonsą Petrulį išlikę mažai dokumentų. Galima priežastis, kad jie nei patys mėgo garsintis, nei kiti skubėjo užrašyti.

Paroda rengta naudojant monografijas, istorinę publicistiką, enciklopedinius žinynus, regioninius leidinius, memuarus, ikonografiją, taip pat skaitmeninius bibliotekų, muziejų duomenų bazių, informacinių portalų duomenis.

Biografinė literatūra nėra gausi, ypač reta aprašymų apie signatarų vaikystę, santykį su gimtosios vietovės aplinka, gimnazijos laikus.

Autentiškų šaltinių paieškos lėmė sėkmingą bendravimą su kraštotyros entuziastais, kaupiančiais žymių žmonių atminimo dokumentus, taip pat su Biržų „Sėlos“ bei Rokiškio krašto muziejų specialistais.

Ypatinga padėka Panemunio miestelio bibliotekininkei Pranutei Petrylienei, Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos pedagogui Manfredui Bridžiui, Rokiškio krašto muziejaus archyvarei Vilei Sarulienei, Biržų „Sėlos“ muziejininkei Vijolei Nikšienei už nuoširdų bendravimą, vertingą pagalbą ir suteiktą galimybę naudotis žiniomis rengiant parodą.

Iliustracijoje:
Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas. Lietuvos ambasados Vokietijoje nuotrauka. Iš: http://alkas.lt/2017/03/29/vokietijoje-rastas-vasario-16-osios-lietuvos-nepriklausomybes-akto-originalas/
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Nepriklausomyb%C4%97s_Aktas
Logotipas „Atkurtai Lietuvai 100“. Iš: http://www.lietuva.lt/100/lt/lietuvai-100/identiteto-rinkinys
Vladas Mironas. Iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vladas_Mironas
Alfonsas Petrulis. Iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Alfonsas_Petrulis
Jokūbas Šernas. Iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Jok%C5%ABbas_%C5%A0ernas_(1888)
Jonas Vileišis. Iš: http://www.pasvaliomuziejus.lt/index.php/turizmas/turizmo-marsrutai/118-marsrutas-dviraciu-ar-automobiliu-pasvalys-mediniai
Unifikuotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ženklas. Iš: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=871&p_d=9155&p_k=1

---

Parodą parengė
Birutė Urbanavičienė
Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė-metodininkė
birute.urbanaviciene@pavb.lt

Aušra Veličkienė
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkė
ausra.velickiene@pavb.lt

Internete publikavo
Inga Vienažindienė
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vyresn. bibliotekininkė
inga.vienazindiene@pavb.lt