Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g. 14) I a. ekspozicijų stenduose prie konferencijų salės parengta dokumentų, fotografijų ir knygų paroda „Ugdžiusi meilę gimtajai kalbai, kraštui, tradicijoms“, skirta žymios Panevėžio pedagogės ir kultūros veikėjos Elenos Gabulaitės 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai iš bibliotekos rankraštyne saugomo gausaus Elenos Gabulaitės rankraščių fondo.
Po Elenos Gabulaitės mirties dalį jos lituanistinės bibliotekos ir beveik visą jos asmeninį 1870–2000 m. archyvą artimieji patikėjo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Saugomi įdomūs šeimos ir asmens dokumentai, dienoraščiai, kūrybos rankraščiai, jos pačios parašyti bei surinkti ir užrašyti kitų žmonių atsiminimai, kita kraštotyrinė medžiaga, užrašai lietuvių kalbos, etnografijos klausimais, laiškai, nuotraukos (virš 500) ir kita įdomi autentiška medžiaga.
Parodoje išvysite šeimos, vaikystės, mokslo ir studijų laikotarpio, pedagoginės veiklos bei aktyvaus dalyvavimo kraštotyrininkų, lituanistų ir ateitininkų sąjūdžiuose po 1991 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo fotografijas. Eksponuojami E. Gabulaitės rengti ar redaguoti kraštotyros darbai „Tėviškės takais“, „Ramygala“, „Truskava“, „Negęstantis žiburys“(apie kun. J. Balvočių-Gerutį), 1940-1981 m. politinių anekdotų rinkinys „Juokas pro ašaras: nuo I įvažiavimo iki XXVI suvažiavimo“ ir kita rankraštinė bei publikuota medžiaga.
Kadangi saugome ir daiktus iš Elenos Gabulaitės rinkinio, parodoje rasite keletą 1939 m. suvenyrų iš Vilniaus.
Parodą rengė Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkė Sigita Marcinkevičienė, dailininkė Milda Lašaitė. Paroda veiks iki 2016 m. spalio 31 d.
Elenos Gabulaitės biografijos faktai
Elena Gabulaitė gimė Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Žudžių kaime 1916 m. rugsėjo 2 d. Baigusi Barklainių pradinę mokyklą 1930 m. įstojo į Ramygalos progimnaziją, kur kapeliono Alfonso Sušinsko dėka įsitraukė į aktyvią ateitininkų veiklą. Vėliau tęsė mokslą Panevėžio mergaičių gimnazijoje, o nuo 1937 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete.
Studijų laikotarpiu dirbo „Ateities“ žurnalo redakcijoje, dienraštyje „Naujoji Lietuva“, moksleivių ateitininkų centro valdyboje, Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje. Studijas baigė 1942 m. jau Vilniuje, bet sovietų valdžia vokiečių išduoto diplomo nepripažino. Teko iš naujo studijuoti Šiaulių pedagoginiame institute.
1942 m. Elena Gabulaitė išvyko į Biržus, kur Biržų gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą bei dirbo „Biržų žinių“ redakcijoje. 1944–1971 m. dirbo Panevėžio 2-ojoje (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija), Darbo jaunimo, 1-ojoje vidurinėje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija), muzikos mokyklose. Kartu su mokytojais B. Puodžiukaičiu ir D. Budrikiene parengė jaunųjų literatų almanacho „Jaunųjų žiburiai“ keletą numerių.
Nuo 1936 m. spausdino savo kūrybą „Panevėžio garse“, „Ateities spinduliuose“, „Naujojoje vaidilutėje“, „Studentų dienose“, vėliau – „Panevėžio balse“, „Panevėžio ryte“, „Gimtinėje“, „Tėvynėje“.
1971 m. išėjusi į pensiją pasinėrė į aktyvią kraštotyrinę ir visuomeninę veiklą. Priklausė Kraštotyros draugijai, skaitė paskaitas, pasisakydavo kultūriniuose renginiuose. Nuo 1988 m. buvo atkurtos Lietuvių kalbos draugijos respublikinės tarybos narė, Panevėžio skyriaus valdybos narė. Ji buvo viena iš iniciatorių, kad pirmaisiais atgimimo metais Panevėžyje būtų atkurta ateitininkų organizacija. Rankraščiuose liko publicistiniai-lyriniai apmąstymai apie mūsų tautos istorinius, kultūrinius įvykius, asmenybes, savo kartos amžininkus. Rinko tautosaką, sukaupė per 500 politinių anekdotų.
1997 m. Elena Gabulaitė išrinkta labiausiai nusipelniusia panevėžiete švietimo srityje, pagerbta Švietimo ir mokslo ministerijos atminimo ženklu minint Lietuvos mokyklos 600-ąsias metines.
Mirė 1999 m. spalio 17 d., palaidota šalia tėvų ir sesers Ramygalos kapinėse.
Informaciją parengė
Audronė Palionienė
Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja
audrone.palioniene@pavb.lt