Kazimiero Paltaroko rašytinis palikimas internete

Kviečiame tęsti pažintį su Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko (1875–1958) rašytiniu palikimu, suskaitmenintu Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regioninio skaitmeninimo skyriaus. Nacionaliniame kultūros paveldo portale www.epaveldas.lt viešai prieinamos tapo dar 24 Kazimiero Paltaroko knygos, parašytos 1913–1944 m.

Suskaitmenintas knygas pagal turinį galima skirstyti į dvi dalis: socialiniai-pedagoginiai raštai ir tikybos vadovėliai mokykloms.

Kazimeras Paltarokas 1902–1926 m. mokytojavo įvairiose mokyklose, dėstė Kauno kunigų seminarijoje, Lietuvos universitete. K. Paltaroko pedagoginis talentas atsiskleidė kunigų seminarijoje dėstant lotynų kalbą, psichologiją ir logiką. Dėstomus dalykus profesorius aiškino nuosekliai, išsamiai ir suprantamai.

Profesoriui K. Paltarokui dėstant Kunigų seminarijoje socialinius mokslus, nebuvo tinkamos dėstymui literatūros, apimančios „visą platų socialį klausimą“, todėl jis pasiryžo pats parašyti vadovėlį. Sociologijos vadovėlio „Socialis klausimas“ (1913) tikslas, teigė autorius, „buvo trumpai, kiek galima, nurodyti svarbiausius socialio klausimo punktus. Ne daug ką čia savo tepridėjau; daugiausia ką kitose kningose radau plačiai surašytą, tai trumpiaus ir gal kiek aiškiaus tam tikroje tvarkoje išdėsčiau.“

Knyga „Labdarybės tvarkymas kitur ir Lietuvoje“ (1920) parašyta taip pat kaip paskaita socialiems kursams. Joje, remdamasis užsienio literatūros šaltiniais, K. Paltarokas aiškina apie bažnytinį ir valstybinį labdaros organizavimą, apie santykį tarp laisvosios labdarybės ir priverstinos vargšų globos įvairiose šalyse, supažindina su pavyzdine Elberfeldo labdaros organizavimo sistema, su šv. Vincento Pauliečio draugijos, įkurtos 1833 m. Prancūzijoje, veikla. Aptardamas situaciją Lietuvoje, knygoje iškelia vieną iš aktualiausių to meto socialinių problemų – elgetavimą: „Lietuva pasidarė „ubagų“ kraštas. Nereiškia tai, kad Lietuvoje būtų daugiau skurdo, negu kitur; bet pas mus atsirado profesijos „ubagų“, kurie verčiasi elgetavimu, kaip kokiu amatu, kurie su pačiomis, vaikeliais, paršeliais po budomis važiuoti bastosi per atlaidus; jie gyvena iš minkštos žmonių širdies, valgo tikrų elgetų duoną“. K. Paltarokas apgailestauja, kad organizuotos labdaringos veiklos Lietuvoje beveik nėra, o „palikta kuone atskirų žmonių nuožiūrai, kiekvieno dosnumui“ ir teigia nemanantis, „kad visus socialio gyvenimo trukumus užpildytų liuosa nors ir organizuota labdarybė; kame teisybė reikalauja, turės įstatymai įsikišti.“

K. Paltarokas tuometinio Lietuvos universiteto Teologijos-Filosofijos fakultete dėstydamas pastoracinę teologiją, susistemino specialios pastoralinės teologijos kursą ir paruošė dalį vadovėlių. Vadovėliai skirti mokykloms, jų buvo išleista po keletą leidimų: „Šventoji Senojo Įstatymo istorija. Šventoji Naujojo Įstatymo istorija” (1919, 1921, 1930, 1932, 1938), „Šventoji Senojo Įstatymo istorija“ (1921, 1932, 1935), „Šventoji Naujojo Įstatymo istorija“ (1923, 1935), „Tikybos pirmamokslis“ (1927, 1928, 1932, 1941, 1941, 1944), „Katalikų tikybos katekizmas“ (1919, 1925, 1929, 1931).

Pasak monsinjoro Jono Antanavičiaus, „Vyskupo Kazimiero Paltaroko „Katekizmą“ galima vadinti labiausiai lietuvių skaitoma knyga dvidešimtajame šimtmetyje. Nežinau jokio kito leidinio, kurio būtų išėję tiek daug egzempliorių. Okupuotoje Lietuvoje, ypač paskutiniais sovietinės okupacijos metais, be oficialiai išleistų knygelės laidų buvo leidžiami pakartotiniai tiražai, slepiant laidų skaičių bei leidimo metus. Taip yra išėję milijonai egzempliorių.“

Dauguma šių knygų išleisos kaip „Švento Kazimeros draugijos“ leidiniai, o išspausdintos spaustuvėje „Šviesa“ Kaune. „Tikybos pirmamokslis“ (1944) išleistas Kauno „Sakalo“ leidykloje, o išspausdintas „Žaibo“ spaustuvėje.

Knyga „Socialis klausimas“ (1913) išspausdintas Saliamono Banaičio spaustuvėje Kaune. Banaičio spaustuvė – pirmoji lietuviška spaustuvė Kaune, veikusi 1905–1918 m. ir daugiausia spausdinusi Šv. Kazimiero draugijos leidinius. 1918 m. spaustuvę nupirko Šv. Kazimiero draugija.

Trys leidiniai išspausdinti Panevėžio spaustuvėje: „Laisvamanybė“ (1939) ir „Tikybos pirmamokslio“ 1941 m. du leidimai.

Brošiūra „Laisvamanybė“ 1939 m. buvo išspausdinta 25 000 egz. tiražu „Bangos“ spaustuvėje Panevėžyje, Katalikų veikimo centro Panevėžio rajono valdybos leidinyje. „Bangos“ spaustuvė, priklausanti Katalikų veikimo centrui ir vadovaujama vyskupo Kazimiero Paltaroko, veikė 1930–1941 m. Panevėžyje Respublikos g. 14, dabartiniame Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos centrinių rūmų pastate.

„Laisvamanybėje“ kritiškai vertinama laisvamanių judėjimo įsteigtos „Laisvamanių Etinės Kultūros Draugijos“ veikla bei pati laisvamanybės sąvoka, teigiant, kad „protingas žmogus negali tvarkyti gyvenimo pagal savo užmačias, pagal laisvąją mintį, laisvai kalbėdamas, laisvai elgdamasis, o turi taikytis prie tam tikrų įsakymų, įstatymų, kad jo ir visuomenės gyvenimas būtų tvarkingas, kultūringas, doras, šviesus“.

Brošiūra „Katalikų veikimo centras ir svarbiausi jo uždaviniai Lietuvoje“ (1929) skirta supažindinti plačiąją visuomenę su katalikiška organizacija „Katalikų veikimo centras“ – vienijančia lietuvius katalikus ir katalikiškas organizacijas, siekiant sustiprinti katalikybės dėsnius asmenų, šeimos, mokyklų ir visuomenės gyvenime – bei svarbiausiais jos tikslais ir uždaviniais Lietuvoje. „Katalikų veikimo centras“ – ne vien religinė, bet ir socialinė organizacija be grynai religinių priemonių, kaip antai pamokslai, sakramentai, maldos, apeigos, brolijos, savo tikslams siekti vartojusi gyvą žodį, spaudą, mokyklas, organizacijas, paskaitas, manifestacijas, prašymus, memorandumus, protestus, atsišaukimus į visuomenę, kultūrinius ir ekonominius veiksmus, sportą, pramogas.

Vyskupo Kazimiero Paltaroko knygų originalai saugomi bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje.

Visas Kazimiero Paltaroko knygas, suskaitmenintas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, galite surasti ir nuotoliniu būdu skaityti Lietuvos kultūros paveldo virtualioje erdvėje www.epaveldas.lt, paieškos lauke įvedus žodį „Paltarokas“ arba knygos pavadinimą.

Kviečiame skaityti!

Nuotraukoje – Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas konsekracijos dieną 1926 m. gegužės 2 d.

Galerijoje – suskaitmenintų K. Paltaroko knygų viršeliai.

Informaciją parengė
Greta Brimonienė
Regioninio skaitmeninimo skyriaus metodininkė
greta.brimoniene@pavb.lt