Juozo Miltinio palikimo studijų centre iškilmingai atidaryta inovatyviai ir šiuolaikiškai atnaujinta ekspozicija, kurioje apsilankyti kviečiami panevėžiečiai ir miesto svečiai.
„Jokių repeticijų nedarysime. Šiandien spektaklio nėra“, – tokia įžanga prasidėjo atnaujintos ekspozicijos Juozo Miltinio palikimo studijų centre atidarymo ceremonija. Šalia ekrano, kuriame visi galėjo matyti Maestro ir pajusti jo buvimą kartu, lyg įkūnydamas patį legendinį režisierių kalbėjo J. Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.
Čia susirinkę svečiai, režisieriaus talento gerbėjai, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, kuriai priklauso centras, bičiuliai tą vakarą pasijuto įžengę į teatro erdves, apsupti jo magijos, galintys patys dalyvauti teatro veiksme įvairiomis prasmėmis. Sukurti naują „Volponę“ vienoje scenoje ar improvizuoti su figūrėlėmis savą spektaklį, susipažinti su 6 iškiliausiais Juozo Miltinio režisuotais spektakliais, išeksponuotais stiklo vitrinose, ir čia pat pereiti slėpiningą koridorių – teatro užkulisius, išgyvenant aktoriaus potyrius. Daugelis norėjo nusifotografuoti šalia J. Miltinio ir jo ištikimo draugo Vaclovo Blėdžio atvaizdų su geltona rože.
Daug paslapčių, galimybių pažinti ir pačiam improvizuoti slypi atnaujintoje ekspozicijoje, kurią sukūrė UAB „Expobalta“ ir partneriai.
„Expobalta“ kūrybinis direktorius Saulius Valius kalbėjo, kad daug inspiracijų rengiant ekspoziciją davė paties J. Miltinio žodžiai: „Nežinau, kuo mane patraukė teatras – ir neapvylė. Gal, kad ten galima viską atrasti, ten metaforiškai galima viskuo būti – ir šventuoju, ir karaliumi, gali su Dievu kalbėtis ir velnią apgauti… Gali, kaip su keltu ir į dangų pakilti, ir į pragarą nusileisti“.
S. Valius pasidžiaugė, kad kuriant naują ekspoziciją kartu su jų komanda ranka rankon dirbo šio centro darbuotojos Angelė Mikelinskaitė ir Regina Grigaliūnienė. Centro vadovė A. Mikelinskaitė prisiminė įdomią istoriją, susijusią su S. Valiaus tėvo dailininko Vytauto Valiaus nutapytu ir J. Miltiniui dovanotu paveikslu, kuris yra šiame centre.
Išsamiai ekspozicijos ypatumus pristatė bendrovės „Expobalta“ darbuotoja Gertrūda Šaliūtė. Moderniai atnaujinta ekspozicija pateikia plačią laiko juostą nuo pat Juozo Miltinio gimimo iki jo įamžinimo po mirties, kiekvieną gyvenimo etapą žymi nuotraukos, dokumentai, daiktai. Šiuolaikinės technologijos leidžia nuskenavus QR kodus, sužinoti išsamią informaciją apie režisierių ir jo teatrą, įrengtuose ekranuose pasirinkus tam tikrą temą (biografiją, teatro gyvenimą ar režisieriaus pomėgius) vienu metu sušvinta skirtingi faktai.
Tuo tarpu J. Miltinio namų bibliotekoje, svetainėje stengtasi išlaikyti autentišką aplinką, įvedus minimalius pokyčius, susijusius su šiuolaikinėmis technologijomis, galinčiomis išsamiau supažindinti su bibliotekoje slypinčiais lobiais.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio centro ekspozicijos atnaujinimo. Direktorė pasidžiaugė, kad projekto „Režisieriaus palikimas modernios visuomenės poreikiams“ svarbą suprato ir finansiškai jo įgyvendinimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Ekspozicijos atidarymo juostelę perkirpo bibliotekos direktorė ir Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Leonas Blėdis. Teatro vadovas teigė, kad ši ekspozicija bus įdomi jaunimui, kad čia gali vykti įvairūs edukaciniai užsiėmimai.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis gyrė panevėžiečius, kad jie išsaugojo tokį svarbų Juozo Miltinio palikimo studijų centrą ir jį atnaujino, kai kiti miestai praranda memorialinius muziejus. Direktorius, penkerius metus gyvenęs Panevėžyje, prisiminė, kaip žiūrėjo Juozo Miltinio režisuotą A. Strindbergo „Mirties šokį“.
Prisiminimais apie režisierių, teatrą dalijosi buvę J. Miltinio mokiniai, bičiuliai. Skulptorius Juozas Šlivinskas dovanojo retų fotografijų kopijas.
Apsilankykite atnaujintoje ekspozicijoje ir pajuskite teatro magiją. Grupės kviečiamos registruotis tel. 8 45 436 989, mob. tel. +370 616 19168.
Projektą „Režisieriaus palikimas modernios visuomenės poreikiams“ remia Lietuvos kultūros taryba.
G. Kartano nuotraukos.
Informaciją parengė
Virginija Januševičienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
