Žinau, nueisi, kaip nuėjo lietus ir vėjas topolių blakstienom… (J. Mekas)
Įsižiūrėti į veidą ant kurio kaip apgamus – antspaudus sudėjo viso pasaulio Menų sostinės. Įsiklausyti kad ir į šią eilutę: žinau, nueisi…, aidėjusią 8-ajame dešimtmetyje Vilniaus universiteto auditorijose ir kiemeliuose. Įsivaizduoti kaip tai būtų taręs ne tik pats Jonas Mekas, bet ir jo draugai – Džonas Lenonas, Yoko Ono…
Taip, tai filmininkas ir poetas Jonas Mekas, žvelgęs į mus iš už vandenyno, kurio filmavimo kamera neišsijungdavusi 24 valandas, niekada negęsdavęs kompiuterio ekranas.
Jį pasiekdavę laiškai iš viso pasaulio, pluoštais krintantys į dėžes, kraunamas į stirtas kaip dangoraižius, jam pačiam pasileidžiant šokti Theodorakį. Ir turėjęs neatšaukiamą dydį – savo motiną kaip ikoną.
Tai mūsų Jonas Mekas, įamžinęs Kelionės į Lietuvą prisiminimus – Kūčių nakties vaikas, pasiilgęs ir sniego ir baltos spalvos, švenčiantis savo gimtadienį tvartelyje su paršeliu ir ožkomis, saulėteky traukiantis roges kaip žirgas.
Kino meno riteris Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje, pasaulio kino festivalių scenose ir verkiantis vaikas Biržų pilies menėje. Iš Niujorko dūzgesio – ant kelių prie pienės pūko Semeniškių laukuos.
Tik šiandien jau gyvename be Jo. Ir mes, kaip ir visi, nieko nebegalime Jo paklausti.
Lieka internetinės erdvės, portalai, egzistuojantys „debesyse“, su jo filmais, eilėraščiais, pasakom, dainų tekstais ir nuostabiųjų prisiminimų knygom.
Tad likime žiūrėti į knygas ir į debesis.
Jonui
Tuščias laukas ir kelias į niekur…
Sugrįžai, užsibuvęs pasauly,
kai namų pamatų nebėra
ir saulėlydžio gaiso languos,
kai mažyn – artimų
ir daugyn svetimų –
kaip žvaigždžių didelių,
bet šaltų…
Jau pasaulis tiek ėjo tavin,
pro tave kaip pro didį ar nieką,
kaip pro smėlį, pro lietų ar vėją,
neberasdamas niekur savęs,
tik užkeiktas ėjimo…
Jis benamis toks pat,
jis nekaltas galbūt,
jis žiaurus, talentingas,
išsipustęs, nedoras…
Aš vėdryno, nupieštojo tavo,
Gailumu pravirkstu…
Elvyra Pažemeckaitė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Šiek tiek Jono Meko laiškų ir kūrybos skaitmeninėje erdvėje:
J. Meko laiškai namiškiams.
J. Meko pasaka „Vasaros naktys“.
V. Kernagio ansamblis atlieka M. Šnaro dainą J. Meko žodžiais „Ant kranto“.
Aktorius L. Barauskas skaito ištraukas iš J. Meko kūrinių „Laiškai Simonui Daukantui“ ir „Lietuvis ūkininkas“
