Skaitmeninė Panevėžio istorijos biblioteka yra tęstinis skaitmeninis leidinys, kurio tikslas yra skelbti šiuolaikinius regiono istorijos tyrimus ir palengvinti prieigą prie retų, vertingų ir dažnai sunkiai pasiekiamų istorijos šaltinių. Leidinys daugiausia orientuotas į Panevėžio praeitį, bet jame skelbiami ir apskrities ar tolesnių vietovių tyrimai ir šaltiniai. Biblioteka sukurta 2007 m., ji neturi jokio personalo ir nuolatinio finansavimo, egzistuoja tik muziejininkų entuziastų ir geranoriškų partnerių dėka.
Biblioteka sudaryta iš kelių skyrių. „Regiono istorijos tyrimų“ skyriuje skelbiami tyrėjų profesionalų nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki pastarųjų metų parengti straipsniai. Šiuo metu didžiąją skyriaus dalį sudaro konferencijų „Iš Panevėžio praeities“ medžiaga. Skyrius „Senieji leidiniai“ skirtas publikuoti Panevėžyje leistiems ar Panevėžiui skirtiems leidiniams, jame dominuoja nuo XIX a. devintojo dešimtmečio iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio pasirodžiusios knygos, brošiūros, skelbimai, kiti smulkūs leidiniai. Įvairiose Lietuvos paveldo saugyklose saugomi istoriniai dokumentai publikuojami „Dokumentų“ skyriuje. Tai gausiausia ir greičiausiai besiplėtojanti bibliotekos dalis. Skelbiami dokumentai nuo miesto įkūrimo (tiesa, LDK dokumentų dėl numanomai riboto vartojimo skelbiama nedaug) iki XX a. šeštojo dešimtmečio. Pagaliau „Kraštiečių“ skyrius skirtas panevėžiečių (iš miesto, rajono, apskrities kilusių, čia besimokiusių ar dirbusių) biografijoms ir šeimų istorijai. Pradėjus rengti šį skyrių paaiškėjo, kad biografijų parengta mažai ir jų trūksta net apie žymiausius kraštiečius. Kviestume įvairias institucijas ir asmenis neužmiršti žmonių, kuriais mes galime didžiuotis ir rengti jiems skirtas publikacijas.
Iš viso iki 2019 m. pradžios bibliotekoje buvo paskelbti 762 dokumentai iš įvairių Lietuvos paveldo saugyklų. 2019 m. Panevėžio miesto savivaldybė finansavo leidinio plėtrą ir jis papildytas 44 skaitmeniniais dokumentais, kai kurie iš jų didelių apimčių. Bibliotekos „Senųjų leidinių“ ir „Dokumentų“ skyriai išplėsti Kauno regioniniame valstybės archyve saugomais istorijos šaltiniais. Paskelbtas pluoštas 1863–1864 m. sukilimui skirtų dokumentų: konfiskuotų Kauno gubernijos dvarų sąrašas, ištremtų Kauno gubernijos dvarininkų ir valstiečių sąrašai (tarp jų Piniavos ir Stumbriškio valsčių), Panevėžio apskrities dvarininkų, kurių turtas konfiskuotas ar sekvestruotas, sąrašas. Pastarasis dokumentas labai platus, apima 389 asmenis. Paskelbti žydų bendruomenių „dėžučių mokesčio“ mokėtojų sąrašai (Panevėžio, Pasvalio, Ramygalos, Krekenavos, Naujamiesčio). Iš esmės tai yra XIX a. pabaigoje bendruomenėse gyvenusių žydų šeimų sąrašai. Juose nurodoma šeimos galva, narių skaičius, pragyvenimo šaltinis ar profesija, turima nekilnojama nuosavybė. Viso į Panevėžio sąrašą įtraukta 1 211 šeimų (6 228 asmenys), dar 167 žydų šeimos gyveno Panevėžio priemiesčiuose.
Šiais metais nemažai dėmesio skirta iki Pirmojo pasaulinio karo veikusioms savanoriškoms asociacijoms. Skelbiami jų nuostatai, ataskaitos, narių sąrašai. Paminėtini Panevėžio meno mėgėjų draugijos nuostatai su iniciatorių sąrašu (1910 m.), Panevėžio skaitymo mėgėjų (1909 m.), Panevėžio dramos, muzikos ir dainavimo draugijos (1910 m.) dokumentai. Paskelbti pirmųjų Panevėžio moterų organizacijų dokumentai: Panevėžio moterų labdaros draugijos prie Panevėžio-Šeduvos evangelikų liuteronų parapijos (su steigėjų sąrašu, 1908 m.), Panevėžio lietuvių katalikių moterų šventosios Zitos draugijos (1909 m.), Panevėžio moterų žydžių labdaros draugijos (1912 m.). Publikuota ir kitų miestų bei miestelių draugijų dokumentų (Vabalninko, Pušaloto, Ukmergės, Biržų).
Bibliotekos skyriuje „Regiono istorijos tyrimai“ skelbiami straipsniai, atitinkantys moksliškumo kriterijus. Didelę publikacijų dalį sudaro muziejaus organizuojamų konferencijų „Iš Panevėžio praeities“ medžiaga. Šių metų pradžioje paskelbėme 2017 m. vykusios konferencijos „Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai“ skaitytus pranešimus. Jie skirti kovų už nepriklausomybę Panevėžio regione ir Lietuvos kariuomenės atskirojo Panevėžio bataliono, vėliau – Ketvirtojo pėstininkų pulko tyrimams. Taip pat paskelbti 2019 m. lapkričio 21 d. įvykusios konferencijos „Iš Panevėžio praeities: šeimos portretas istorijos kontekste“ pranešimai. Iš jų reikėtų išskirti Vilniaus universiteto profesorių Raimondos ir Aivo Ragauskų tyrimus, skirtus Radvilų nuosavybei ir veiklai Upytės paviete. Tame pat bibliotekos skyriuje paskelbtas didelio konferencijos klausytojų susidomėjimo sulaukęs VDU profesorės Vlados Stankūnienės ir Astos Stankūnaitės straipsnis, skirtas Lietuvos šeimų modelio pokyčiams XX amžiuje ir XXI amžiaus pradžioje. Bibliotekos skyrius „Kraštiečiai“ pasipildė minimoje konferencijoje skaitytais VDU docentės Rasos Račiūnaitės-Paužolienės parengta išsamia švietimo viceministro Kazimiero Masiliūno biografija ir mūsų kolegės, muziejaus direktoriaus pavaduotojos-vyriausiosios fondų saugotojos Jūratės Gaidelienės paruoštu panevėžiečio Alfonso Gilvydžio (buvusio IV Seimo vicepirmininko) ir jo šeimos gyvenimo aprašymu bei šeimos archyvo analize.
Tikimės, kad paskelbti dokumentai sulauks skaitytojų susidomėjimo, patenkins besidominčiųjų lokalia istorija smalsumą. O jei Skaitmeninė Panevėžio istorijos biblioteka paskatins ar išprovokuos naujus tyrimus, būsime pasiekę savo tikslą. Bibliotekos adresas internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/lt/skaitmenine-biblioteka.
Informaciją parengė
dr. Arūnas Astramskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius