Lietuvių išeivijos dailininkas Vytautas Osvaldas Virkau gimė 1930 m. kovo 1 d. Šiauliuose Vandos ir Rufo Virkau šeimoje. Vaikystę praleido Repšiuose (Radviliškio r.). Baigė Sidarių (Radviliškio r.) pradžios mokyklą. Mokėsi Radviliškio gimnazijoje. 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1949 m. baigė lietuvišką gimnaziją Miunchene (Vokietija). 1951 m. išvyko į JAV. Čikagos meno institute studijavo tapybą, o Čikagos universitete – humanitarinius mokslus. 1954–1964 m. dėstė YMCA (Krikščionių jaunimo asociacija) centre, 1966–1969 m. tobulinosi Midway studijose. 1961–1985 m. Džordžo Viljamso dailės koledže Downers Grove (IL) profesorius, 1986–1995 m. Šiaurės centrinio koledžo Naperville (IL) profesorius ir Dailės katedros vedėjas. Dėstė meno istoriją, tapybą ir grafiką. Bendradarbiavo su įvairiomis išeivijos leidyklomis – Algimanto Mackaus knygų leidimo ir Ateities fondais, „Lituanus“ žurnalo leidimo fondu, Lietuviškos knygos leidimo klubu. Nuo 1970 m. – „Metmenų“ meninis redaktorius ir dizaineris.

V. O. Virkau buvo JAV universitetų profesorių, koledžų dailės asociacijų, Čikagos meno instituto, Amerikos ekslibrisų kolekcininkų ir dizainerių, Šiuolaikinės dailės muziejaus ir kitų draugijų narys.

V. O. Virkau 2005 m. paskirta JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos Dailės premija.

Dailininkas apipavidalino daugiau kaip 50 knygų, sukūrė knygų iliustracijų, tarp jų – Kazimiero Bradūno eilėraščių rinkiniams „Sonatos ir fugos. Susitikimai su Čiurlioniu“ (1967), „Krikšto vanduo Joninių naktį“ (1987), Henriko Nagio „Prisijaukinsiu sakalą“ (1978) ir kt. Kūrė lakštinę grafiką, pašto ženklus,tapė paveikslus, vitražus, scenovaizdžius, iliustravo ir apipavidalino žurnalus.

V. O. Virkau sukūrė virš 400 ekslibrisų. Pirmąjį ekslibrisą sukūrė knygoms, kurias JAV lietuviai dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai jos 400-ųjų metinių proga. Dailininko ekslibrisuose populiarūs geometriniai ir abstraktūs žiedų, gėlių, lapų ir kiti gamtos motyvai, atspindintys jo meilę gamtai. Savo grafinėse miniatiūrose derina augmenijos elementus su daiktų simboliais, atskleidžiančiais žmogaus asmenybę ir pomėgius. V. O. Virkau ekslibrisai sukurti retai naudojama mišria koliažo-ofseto technika.

Dalyvavo tarptautinėse ekslibrisų parodose ir konkursuose, pelnė apdovanojimų ir premijų. Surengė personalines parodas Otavoje, Čikagoje, Trentone, Los Andžele, Lietuvoje – Pakruojyje, Šiauliuose, Biržuose, Mažeikiuose, Radviliškyje, Kaune, Panevėžyje ir kt.

Užsienio lietuvių dienraštyje „Draugas“ (2005) žurnalistė Laima Krivickienė rašė: „Knygos ženklai tampa nepakartojamu meno kūriniu. Jie keliauja per pasaulį dalyvaudami tarptautinėse parodose ir bienalėse tiek JAV ir Kanadoje, plačiai pasižvalgo Europoje, neaplenkia Lietuvos, užsuka į Japoniją, Kiniją, Australiją ir su apdovanojimais, medaliais sugrįžta į Downers Grove ar Wisconsin valstijoje esantį ūkį-sodą, kur dailininkas, retų augalų mylėtojas ir puoselėtojas augina gėles, medžius, daro bandymus ir didžiuojasi iš Stelmužės ąžuolo gilės išaugusiu gražuoliu ąžuolu.“ Būtina paminėti, kad V. O. Virkau ne tik individualaus braižo menininkas, bet ir retų augalų mylėtojas bei puoselėtojas. Labiausiai V. O. Virkau išgarsino ilgalaikis jo projektas, pradėtas daugiau kaip prieš 30 metų. Tuomet, dailininko prašymu, Kauno botanikos sodo darbuotoja Jadvyga Balvočiūtė atsiuntė iš Lietuvos Stelmužės ąžuolo gilių. V. O. Virkau Amerikos žemyne išaugino šio seniausio Lietuvos ąžuolo palikuonių, kurie dabar auga ne tik buvusioje dailininko sodyboje, bet ir Čikagoje, ir jos apylinkėse prie lietuviškų centrų – Balzeko lietuvių kultūros muziejaus, Pasaulio lietuvių centro Lemonte, Jaunimo centro, Market (Marquette) parke.

Paskutiniais gyvenimo metais V. O. Virkau nebekūrė, tačiau nepaliovė dirbti. Jis vertė Algirdo Juliaus Greimo laiškus, kitais savo vertimais prisidėjo prie Amerikoje rengiamos knygos apie šį lietuvių kilmės kalbininką, mitologą, eseistą.

Mirė V. O. Virkau 2017 m. rugpjūčio 18 d. Čikagoje, palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse.                 

Ištraukos iš Vytauto Osvaldo Virkau laiškų gydytojui, kolekcininkui Algirdui Neveravičiui:

Aš vis susirašinėju su Kauno botanikos sodu, Liet. Žemės ūkio Akademija, Vytėnų bandymų stotimi ir keliais selekcininkais. Visi užsidegusiai dirba, tik gaila, kad iš kitur nieko gauti negali. Parėmiau juos norima literatūra, sėklomis ir kt. Stebimės, kad mano siuntos niekur neužkliūva, būk tai „patekau į gerą sąrašą“. (1985) PAVB F143-112/16

Kai buvau visai mažas, važiavom į Zarasų pusę, rodos per Obelius, aplankyti giminių: Kelpšų, Avilių dvare, prie ežero – prisimenu baltas, labai kvepiančias rožes ir įmantriai karpytas eglaites ir Molių, Imbradų dvare, irgi prie to pačio pavadinimo ežero. Pastarojo parke, su įdomiai išaugintais medžiais, pasakojo, kad daug gyvačių… Štai, tai tik tiek ir prisimenu… (1987) PAVB F143-112/24

Esi teisus, sekame jūsiškę spaudą, su dideliu įdomumu: kokios permainos! Vienas dailininkas rašo, kad būtų gerai, kad jo miręs tėvas galėtų bent vienai dienai atsikelti, tai tuomet galėtų amžiams ramiai miegoti. Neseniai įvairiuose amerikiečių žurnaluose buvo įspūdingų spalvotų nuotraukų iš Kauno, Vilniaus, Rygos, Talino – minios žmonių, vėliavos, gėlės prie atkurtų paminklų. (1989) PAVB F143-112/27

Laišką rašau ant Milašiaus [Česlovo Milošo] straipsnio „Vilniui“. Gal bus įdomu. Šitas žurnalas „The New Republic“ visuomet užstoja Lietuvos interesus labai tiksliais ir įžvalgiais straipsniais. Svarbu, kad pats žurnalas turi gerą reputaciją. Laiške taip pat įdedu po dešimt abiejų Milašių ekslibrių. (1990) PAVB F143-113/8

Šiaulėnų bibliotekoj ruošiama maža mano ekslibrių parodėlė. Ką jie ten suraitys, nežinau, bet šioks toks simbolinis sugrįžimas. Prieš kelis metus Šiaulėnų bibliotekai pradėjau siųsti knygų – nuo to laiko prasidėjo susirašinėjimas. Knygas vis siųsdavo į universitetus, institutus, bet vis pamiršdavo „užkampius“ – tą bandom atitaisyti… (1993) PAVB F143-113/14

Puiku, kad pamatei mano paveikslus. Iš tiesų jie visai ne tokie abstraktūs, kaip gal Tau atrodo. Sakyčiau, romantiškos gamtos nuotaikos… (1999) PAVB F143-114/8

Vos vos pradedu atsipeikėti sugrįžęs sveikas po tiek daug įspūdžių tėviškėj. Paroda buvo gražiai suruošta, o visi nepaprastai širdingi. Sekančią dieną buvo pasimatymas su skaitytojais Šiaulėnuose. Tai buvo nepaprastas renginys: ir kaimo kapela, ir kalbos, ir susitikimai. Dalyvavo beveik visi Šiaulėnai. (2000) PAVB F143-114/30

Taip, kuo toliau, tuo tie prisiminimai artimesni, lyg tas viskas ne taip seniai buvo. Pašušvio, praeitą kartą ten buvęs, neberadau – sulyginta su žeme. Nugriautas taip pat ir svirnas… (2009) PAVB F143-115/46

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros ir paveldo sklaidos skyriuje Vytauto Osvaldo Virkau fonde F86 ir dailininko bičiulio Algirdo Neveravičiaus fonde F143 saugoma V. O. Virkau ekslibrisų kolekcija, scenografijų eskizai operoms, nuotraukos, dailininko laiškai A. Neveravičiui.

Rengiant informaciją naudotasi Leono Peleckio-Kaktavičiaus knyga „Vytauto Osvaldo Virkau meno vizija“ (Šiauliai, 2015), straipsniais: Leonas Peleckis-Kaktavičius „Čikagos dailininkas naujų kūrybinių idėjų parsiveža ir iš Lietuvos“, publikuota knygoje „Sustabdytas laikas“ (Šiauliai, 2001), Virginija Petrauskienė „Išėjo Vytautas Virkau, jo sodinti ąžuolai žaliuoja“ iš: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-08-27-isejo-vytautas-virkau-jo-sodinti-azuolai-zaliuoja/163121, Laima Krivickienė „Vytautas O. Virkau Dailės premijos laureatas“ iš: http://www.draugas.org/archive/2005_reg/2005-11-19-PRIEDAS-DRAUGAS-i9-16.pdf

Kviečiame domėtis!

Galerijoje – V. O. Virkau nuotraukos, ekslibrisai, eskizai iš Vytauto Osvaldo Virkau fondo F86 ir Algirdo Neveravičiaus fondo F143

Informaciją parengė
Rasa Ošlapienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius