Aktorė Eleonora Koriznaitė – viena jauniausių legendinio režisieriaus Juozo Miltinio mokinių. Jos pažintis su teatru prasidėjo, vos pradėjus žengti pirmuosius gyvenimo žingsnius (kaip ir daugeliui aktorių vaikų). Savo kūrybinį kelią Panevėžio dramos teatre pradėjo nuo vaidmenų vaikiškuose spektakliuose, dar tebelankydama teatro studiją. Vėliau įkūnijo kitus personažus, jų teatre sukūrė daugiau kaip 70. Aktorė išsiskiria sukurtų vaidmenų įvairumu – draminiai, psichologiniai, komediniai.

E. Koriznaitė gimė 1960 m. birželio 6 d. Panevėžyje. 1976–1979 m. mokėsi Juozo Miltinio teatrinėje studijoje. Nuo 1980 m. Panevėžio dramos teatro (dabar Juozo Miltinio dramos teatras) aktorė. 1987 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meistriškumo katedrą.

1988 m. už geriausią moters vaidmenį (Ivanka – spektaklyje S. Stratijevo „Maksimalistas“, rež. P. Stoičevas) sąjunginiame teatrų festivalyje apdovanota prizu.

Įsimintiniausi E. Koriznaitės vaidmenys teatre:

Klodina – Molière’as „Apgautas vyras“ („Žoržas Dandenas“), rež. J. Miltinis. 1965–1980 m.
Konstanca – P. Shafferis „Amadeus“, rež. D. Banionis. 1983 m.
Aurelija, Viešnia – J. Grušas „Mykolas Glinskis“, rež. J. Dautartas. 1985 m.
Ivanka – S. Stratijevas „Maksimalistas“, rež. P. Stoičevas. 1988 m.
Rita – E. de Filippo „Cilindras“, rež. J. Dautartas. 1991 m.
Izabelė –  P. Claudelis „Kristupo Kolumbo knyga“, rež. S. Varnas. 1992 m.
Indros duktė – A. Strindbergas „Sapnas“, rež. S. Varnas. 1994 m.
Nastasja Filipovna – A. Landsbergis „Idioto pasaka“, rež. S. Varnas. 1996 m.
Elizabeta – W. S. Maughamas „Ratas“, rež. R. Banionis. 1997 m.
Tuanetė – Molière’as „Tariamasis ligonis“, rež. R. Teresas. 1998 m.
Alma – T. Williamsas „Vasara ir dūmai“, rež. R. Abukevičius. 1999 m.
Asta – H. Ibsenas „Mažasis Ejolfas“, rež. G. Padegimas. 2000 m.
Grušė – B. Brechtas „Kaukazo kreidos ratas“, rež. R. Banionis. 2005 m.
Meri, Mokymo dalies vedėja, Moteris traukinyje – N. Dumbadzė „Sveiki, žmonės“, rež. V. Čigogidzė. 2007 m. ir 2013 m.
Elena – E. de Filippo „Mano šeima“, rež. R. Rimeikis. 2008 m.
Katrė, Moteris – „Be širdies“ (pagal Žemaitės apsakymą „Marti“), rež. E. Matulaitė. 2009 m.
Gabrielė Petkevičaitė‑Bitė – E. Matulaitė „Bitė“, rež. V. Kaniušonis. 2011 m.
Aušra – E. Kauzaitė „Švytinčių burbulų partija“, rež. K. Smoryginas. 2011 m.
Merilė Katbert – L. M. Montgomery „Anė iš Žaliastogių“, rež. A. Gluskinas. 2012 m.
Antroji – J. L. Lagarce’as „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“, rež. R. Morkūnas. 2013 m.
Etelė Benks, Kori motina – N. Simonas „Basomis parke“, rež. P. Stoičevas. 2014 m.
Polina Andejevna – A. Čechovas „Žuvėdra“, rež. D. Kazlauskas. 2014 m.
Elena Vyniautienė – R. Granauskas „Rūkas virš slėnių“, rež. R. Banionis. 2015 m.
Olga, sena moteris – L. Ruohonen „Vyšnia šokolade“, rež. L. M. Zaikauskas. 2016 m.
Moteris – T. Džiudženoglu „Lavina“, rež. L. M. Zaikauskas. 2016 m.
Žurnalistė – K. Zanussi „Hybris (Puikybė)“, rež. K. Zanussi. 2016 m.
Moteris – „Kokio gražumo saulė“ (pagal D. Teišerskytės eiles ir D. Urbonienės knygą „Sibiras vaiko akimis“), rež. E. Matulaitė. 2018 m.

Filmavosi kine ir televizijoje:

Rūta – „Mano mažytė žmona“ (rež. R. Banionis. 1984 m.)
Moli – „Auksinė grandinė“ (rež. A. Muratovas, 1986 m.)
Cerlina – „Don Žuanas“ (rež. J. Vaitkus, 1987 m.)
Aldona – televizijos filme „Priešaušrio broliai“ (rež. S. Vosylius, 1987 m.)
Epizodinis vaidmuo filme „Neatmenu tavo veido“ (rež. R. Banionis, 1988 m.)
Maja, Žmona, Mirtis – „Bausmės diena“ (rež. G. Azimzade, 1990 m.)
Eloiza – televizijos filme „Eloiza ir Abeliaras“ (rež. J. Javaitis, 1990 m.)

Už Rūtos vaidmenį filme „Mano mažytė žmona“ 1984 m. gavo geriausios metų kino aktorės prizą, o 1985 m. Tbilisio tarptautiniame jaunųjų kinematografininkų festivalyje gavo prizą už geriausią moters vaidmenį.

Sveikiname gerbiamą ir mylimą aktorę gražaus jubiliejaus proga! Dėkojame už  nepamirštamus vaidmenis – teatre ir kine.

Linkime stiprios sveikatos, išsipildančių svajonių, naujų kūrybinių minčių ir – iki pasimatymo teatro scenoje!

Fotografijos iš Juozo Miltinio palikimo studijų centro fondų ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skaitmeninio archyvo. Jų autoriai – Kazimieras Vitkus, Ingrida Žilėnaitė, Virginijus Benašas ir neišaiškinti fotografai.

Informaciją parengė
Regina Grigaliūnienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Juozo Miltinio palikimo studijų centras
miltinis@pavb.lt