Spalio 7 d. 17.15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks Vakaras, skirtas teatrologui, vertėjui, režisieriui, dramaturgui, poetui Giedrimundui Gabrėnui (1952–1995) paminėti. Dalyvaus menotyrininkas, žurnalo „Krantai“ redaktorius dr. Helmutas Šabasevičius, režisierius Saulius Varnas, aktoriai Asta Preidytė, Enrikas Kačinskas. Bus pristatyta paroda „Witkacy. Fotografijos iš Stefano Okołowicziaus rinkinio“. Renginys iš projekto „Maža žemėlapyje, didi pasaulyje 2“.
Apie G. Gabrėną, buvusį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorių, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro literatūros skyriaus vedėją, meno kultūros žurnalo „Krantai“ teatro skyriaus redaktorių, kalbės jo bendradarbiai ir bendražygiai. Eruditas, teatro ir literatūros žinovas savo talentą bei veiklą paskyrė kultūrai puoselėti. Glaudus bendradarbiavimas, draugystė siejo Giedrimundą su režisieriumi Sauliumi Varnu. Aktoriai Asta Preidytė, Enrikas Kačinskas vaidino G. Gabrėno režisuotuose ar kitų režisierių pagal jo išverstas pjeses pastatytuose spektakliuose, sukurdami įsimintinus vaidmenis.
Praėjo 25 metai nuo Giedrimundo mirties. Liko didžiulis kūrybinis palikimas, iki šiol Juozo Miltinio dramos teatre vaidinamas jo pastatytas spektaklis Neilo Simono „Paskutinysis iš aistros kamuojamų meilužių“, kolegų, bičiulių atmintyje daug gyvų prisiminimų, kuriais jie dalinsis vakaro metu.
Iš biografijos
Giedrimundas Gabrėnas gimė 1952 metų balandžio 18 dieną Pasvalyje.
1981 metais baigė teatrologiją Leningrado teatro ir kino meno institute. Nuo 1980 metų dirbo Šiaulių dramos teatro, nuo 1985 – Panevėžio dramos teatro literatūrinės dalies vedėju, 1992–1993 metais buvo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorius, vėliau ėmėsi režisūros.
Pavarde ir slapyvardžiais Petras Čėpla, Petras Vinciūnas pasirašytas spektaklių recenzijas ir straipsnius apie teatrą spausdino įvairiuose leidiniuose, kaip eseistas, poetas, vertėjas daugiausia bendradarbiavo žurnale „Krantai“, kurio vienu iš įkūrėjų ir buvo, „Naujojoje Romuvoje“, „Regnum“, „Nemune“, „Santaroje“ ir kt. Parašė pjesę „Aš nesulaukiau šauksmo iš ateities…“. Panevėžio dramos teatre pastatė Haroldo Pinterio „Sargą“ (1993), Neilo Simono „Paskutinįjį iš aistros kamuojamų meilužių“ (1994), buvo pradėjęs režisuoti Bernard’o Marie Kolteso „Sugrįžimą į dykumą“. Parengė Juozo Miltinio repeticijų publikacijų. Iš prancūzų, anglų, ispanų, lenkų k. išvertė Michelio de Ghelderode’o vienaveiksmį „Eskorialas“, Paulio Claudelio dramą „Kristupo Kolumbo knyga“, Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus „Skečą“, Charles’io Baudelaire’o, Jorgės Luiso Borgeso, T.S. Elioto, Stéphane’o Mallarmé, Ezros Poundo, Paulio Valéry ir kt. autorių eilėraščių, esė, straipsnių, pokalbių.
Mirė G. Gabrėnas 1995 metų rugsėjo 24 dieną Panevėžyje.
Parodos „Witkacy. Fotografijos iš Stefano Okołowicziaus rinkinio“ kuratoriai – Gabriella Cardazzo (Artspace), Giuliana Carbi (Trieste Contemporanea) ir Helmutas Šabasevičius (Vilniaus dailės akademija).
„G. Gabrėnas pirmasis Lietuvos kultūrai pristatė unikalią XX a. I pusės Europos teatro asmenybę – dailininką, dramaturgą, filosofą Stanisławą Ignacy Witkiewiczių-Witkacy (1885–1939). Pernai leidyklos „Aukso žuvys“ išleistoje knygoje „Plėšrūniškas protas“ tarp kitų tekstų publikuojami ir G. Gabrėno vertimai“ – sako dr. Helmutas Šabasevičius.
G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos projektą „Maža žemėlapyje, didi pasaulyje 2“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos informacija