2020 m. lapkričio 22 d. sukanka 100 metų, kai Panevėžyje gimė dailininkas Albertas Stepanka, Panevėžio dramos teatro ir kitų Lietuvos teatrų scenografas, akvarelininkas, dailės studijos, mėgėjų lėlių teatro (kartu su Jule Blėdyte-Stepankiene) Panevėžyje įkūrėjas, Liaudies meno draugijos Panevėžio zonos atsakingasis sekretorius, teatrinių ir dekoratyvinių kaukių bei lėlių kūrėjas, pirmųjų piešinių konkursų Panevėžyje „Piešiame lėles“ pradininkas, naujametinių, ABC ir Vaikystės švenčių organizatorius ir įkvėpėjas, nuo 1974 m. Tarptautinės lėlininkų sąjungos (UNIMA) narys.
Dažnai prisiminimuose paskęsta tai, ką įmanoma pajusti tik betarpiškai bendraujant realybėje – pulsuojančią energiją, užsidegimą, atvirumą, tačiau neretai tokie gyvybingi žmonės palieka ryškius pėdsakus, tradicijas, įskiepius kituose. A. Stepankos (1920–1998) asmenybė būtent tokia. Jo kūryba savo universalumo ir originalumo dėka užima reikšmingą vietą mūsų kultūriniame gyvenime. Tai žmogus, savo laiku sėkmingai kūręs keliose dailės srityse, tačiau svarbiausią vietą jo gyvenime užėmė scenografija. Prie sėkmingos veiklos prisidėjo gyvenimo ir kūrybos kelyje šalia ėjusi bendražygė, aktorė ir režisierė Julė Blėdytė-Stepankienė (1927–2016), kol jėgos leido puoselėjusi kartu sukurto lėlių teatro džiaugsmą. Stepankų dukros Lili ir Diana taip pat pasirinko su teatru susijusias specialybes.
Albertas Stepanka mirė 1998 m. gegužės 10 d., palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (Ramygalos g.).
2018 m. dailininko dukra Diana Žukauskienė ir buvusi Panevėžio lėlių teatro aktorė Vanda Pranckevičienė perdavė Panevėžio kraštotyros muziejui šio teatro fotografijų bei dalies dokumentų archyvą, kuris ir tapo virtualios parodos „Išradingasis žaismės meistras. Dailininkui, teatro scenografui Albertui Stepankai – 100“ pagrindu. Už papasakotus prisiminimus dėkojame dailininko dukrai, aktorei Lili Laucevičienei. Sekdami A. Stepankos kūrybinio palikimo pėdsakais, informacijos aptikome to meto periodiniuose leidiniuose, tačiau susistemintų duomenų nėra daug. Negausūs šaltiniai rasti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje. Reikšmingesnių duomenų apie dailininko kūrybą pavyko aptikti 1992 m. Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakulteto tapybos katedros diplomantės Svetlanos Ivanovos apgintame diplominiame darbe, saugomame minėtoje bibliotekoje. Esame dėkingi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centrui už suteiktą galimybę pasinaudoti skaitmeniniame archyve saugomomis K. Vitkaus fondo fotografijomis, kuriose įamžinti Panevėžio dramos teatro spektakliai.
Panevėžio kraštotyros muziejaus informacija