Šiais metais kovo mėnesį minėsime iškilios rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 160-ąsias gimimo metines. Tačiau besiruošiant šiam jubiliejui, netikėtai iškilo nenumatyta problema: kokią datą reikia laikyti rašytojos gimtadieniu?

Dvejopa gimimo data

Iki šios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo diena buvo nurodoma dvejopai. Vienur, pagal XIX a. Lietuvoje galiojusį Julijaus kalendorių, dar vadinamą „senojo stiliaus“ kalendoriumi, buvo rašoma, jog ji gimė 1861 m. kovo 18 d. Tai liudija Gabrielės krikšto įrašas Smilgių bažnyčios 1858–1870 m. gimimo metrikų knygoje, padarytas 1861 m. balandžio 24 d. Smilgių klebono Ignoto Stančaičio ranka. Kitur, pagal dabar vartojamą Grigaliaus arba „naujojo stiliaus“ kalendorių, nurodoma, jog Bitės gimtadienis yra 1861 m. kovo 30 diena.

Tačiau visai nesenai viešai buvo pradėta skelbti dar ir trečia rašytojos gimimo data – 1861 m. kovo 31-oji. Ji atsirado minint Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmetį, kai tikslinant kai kurių jo narių biografijas, Lietuvos Respublikos Seimo internetinio tinklalapio skiltyje „Seimo istorija“ buvo nurodyta, jog G. Petkevičaitė  gimė paskutinę kovo dieną.

Ši naujai nurodyta data sukėlė sumaištį kai kurių visuomenės narių tarpe. Pasigirdo raginimai „tikslinti“, „perskaičiuoti“, „pataisyti“ iki šiol nurodomą rašytojos gimimo dieną. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kuri gi data yra tikrasis Bitės gimtadienis?

Pasas

Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reiktų išsiaiškinti, kokiais argumentais vadovaujantis kovo 31 d. Seimo tinklalapyje buvo paskelbta rašytojos gimtadieniu. Atrodo, jog tai padaryta remiantis oficialiame dokumente – G. Petkevičaitės pase – užfiksuotais duomenimis.

Lietuvos literatūros ir meno archyve Vilniuje yra saugoma 1920 m. rašytojai įteikto Lietuvos Respublikos vidaus paso kortelė. Tokioje kortelėje buvo fiksuojami visi duomenys, įrašyti pase. Pats pasas buvo pirmasis asmens tapatybę patvirtinantis atkurtos valstybės dokumentas, išduodamas pagal 1919 m. gruodžio 5 d. Valstybės Tarybos priimtus „Pasų įstatus“. Pasus nuolatiniams gyventojams, gyvenantiems miestuose, išduodavo milicijos valdybos, valsčiuose – valsčių valdybos (viršaičiai). Kiekvienas Lietuvos pilietis ar pilietė, sulaukę 17 metų, privalėjo turėti tokį dokumentą.

Gabrielei Petkevičaitei pasą išdavė Rozalimo valsčiaus viršaitis, kadangi tuo metu jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Puziniškio dvaras, priklausęs šiam valsčiui. Pasas jos savininkei įteiktas 1920 m. liepos 24 d., nors pagal minėtus „Pasų įstatus“, tokį dokumentą kiekvienas pilietis privalėjo išsiimti iki 1920 m. gegužės 31 dienos. Priešingu atveju buvo numatyta 50 auksinų dydžio piniginė bauda. Neaišku, ar G. Petkevičaitė tokią baudą turėjo sumokėti. Greičiausiai ne, nes Steigiamasis Seimas po to dar du kartus šį terminą pratęsė, kol galutinai nurodė pasus „išsiimti“ iki 1922 m. kovo 31  d. Tačiau paso kortelėje esantis rašytojos parašas aiškiai liudija, jog asmens tapatybės dokumentą 1920 m. liepos 24 d. ji tikrai gavo.

Šioje vidaus paso kortelėje, šalia kitų duomenų, yra nurodyta ir Petkevičaitės gimimo vieta bei data: Puziniškio dvaras, 1861 m. kovo 31 diena. Norint išsiaiškinti, kodėl būtent ši data buvo įrašyta pase, tenka šiek tiek pasidomėti kalendorių kaitos Lietuvoje istorija.

Datų konvertavimo ypatumai

Vokietijai Pirmojo pasaulinio karo metais okupavus Lietuvos teritoriją, 1915 m. lapkričio 15 d. visoje Lietuvoje buvo įvestas Grigaliaus kalendorius, kuris dar 1800 m. sausio 1 d. buvo pakeistas Rusijos imperijoje naudotu Julijaus kalendoriumi. Tiesa, Užnemunėje ir toliau laikas skaičiuotas pagal Grigaliaus kalendorių.

Vadinasi, kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, visoje jos teritorijoje jau buvo įvestas Grigaliaus kalendorius. Todėl ir naujos valstybės išduodamuose dokumentuose datos buvo nurodomas naujuoju stiliumi. Tiesa, taip nurodyti gimimo datas pasuose (tačiau ne visada) pradėjo dar vokiečių okupacinė valdžia, 1915 m. pabaigoje – 1916 m. pradžioje pradėjusi išdavinėti Rytų okupuotų teritorijų – Oberosto – gyventojams pasus. Taigi, Lietuvos gyventojai jau nuo 1915 m. pabaigos pratinosi prie naujojo kalendoriaus ir savo naujų gimimo datų.

Dabar šiek tiek chronologijos – mokslo apie laiko matavimą – žinių. Norint apskaičiuoti žmogaus, gimusio XX amžiuje, gimimo dienos senuoju stiliumi atitikmenį naujojo stiliaus kalendoriuje reikia prie tos dienos skaičiaus pridėti 13 dienų, nes tiek dienų XX šimtmetyje Julijaus kalendorius atsiliko nuo grigališkojo. Tačiau jei žmogus yra gimęs XIX amžiuje, tai, norint apskaičiuoti jo gimtadienio atitikmenį naujojo stiliaus kalendoriuje, reikia pridėti ne 13, bet 12 dienų, t. y. tiek dienų, kiek Julijaus kalendorius atsiliko nuo Grigaliaus kalendoriaus XIX šimtmetyje.

Išduodant Oberosto pasus labai dažnai į šią gimimo datų konvertavimo ypatybę nebuvo atsižvelgiama ir prie bet kurios datos pridedama 13 dienų. Taip, pavyzdžiui, Lietuvos Tarybos nariui Jonui Vileišiui vokiečių okupacinės valdžios išduotame pase jo gimimo data naujuoju stiliumi buvo nurodyta kaip 1872 m. sausio 16 d. Nors jo gimtadienis pagal senąjį stilių yra 1872 m. sausio 3 d., todėl naujuoju stiliumi turėtų būti 1872 m. sausio 15 d.

Tokia pati gimimo datų konvertavimo klaida buvo daroma ir išduodant Lietuvos Respublikos pasus. Pavyzdžiui, prezidentui Antanui Smetonai 1920 m. Kauno miesto milicijos vado išduoto vidaus paso kortelėje nurodyta, jog prezidentas gimė 1872 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau jo gimtadienis senuoju stiliumi yra 1872 m. liepos 28 d., todėl naujuoju stiliumi turėtų būti rugpjūčio 9 diena. Ši klaida yra tiražuojama ir šiandien. Atrodo, jog tokių neatitikimų galima surasti ir daugelio kitų žmonių asmens dokumentuose ir biografijose.

Gimimo data Bitės pase

Tam, kad asmuo gautų Lietuvos Respublikos pasą, jis turėjo patvirtinti savo teisę būti Lietuvos piliečiu. Tai buvo galima padaryti pateikus vokiečių okupacinės valdžios išduotą pasą, gimimo ar santuokos metrikų išrašą, „kitokius rašto dokumentus“. Taip pat buvo galima pasitelkti liudininkus, „kurie pažįstami tam, kas  išduoda“ pasą. Liudyti buvo leidžiama todėl, jog ką tik pasibaigus pasauliniam karui bei vykstant sovietų ir lenkų kariuomenių intervencijai, ne visi gyventojai galėjo pateikti rašytinius dokumentus. Įdomu pažymėti, jog net išduodant pasą tuometiniam valstybės prezidentui Antanui Smetonai, pastarasis negalėjo pristatyti jokių tam reikalingų dokumentų. Kaip nurodyta jo vidaus paso kortelėje „visi dokumentai žuvo Vilniuje. Bolševikai, užėmę butą, sunaikino“.

G. Petkevičaitės vidaus paso kortelės grafoje „Dokumentai, kuriais remiantis pasas duotas“ įrašyta „Asmeniškai žinoma“. Tai reiškė, jog pasą išdavęs Rozalimo valsčiaus viršaitis (jo pareigas tada ėjo vietinis ūkininkas Madastavičius) asmeniškai pažinojo rašytoją. Todėl galime konstatuoti, jog išrašant pasą joks dokumentas viršaičiui nebuvo pristatytas. O tai leidžia daryti prielaidą, jog savo gimimo vietą ir datą nurodė pati Bitė ir tikriausiai tokią, kokia buvo įrašyta jai vokiečių valdžios išduotame pase. Nors tas Oberosto pasas nėra išlikęs, beveik neabejojant galima teigti, kad, kaip ir kiti gyventojai, Petkevičaitė jį turėjo. Apie tai užsimenama ir jos „Karo meto dienoraštyje“. O tame pase jos gimimo data greičiausiai buvo nurodyta naujuoju stiliumi su konvertavimo klaida t. y. kovo 31 diena.

Apie tai, jog ir pati rašytoja klaidingai nustatydavo savo gimimo datą naujuoju stiliumi, liudija kad ir toks įrašas jos „Karo meto dienoraštyje“: „1916 balandžio 1 (kovo 19 s. k.) d. Vakar, vadinasi, buvo mano vardo ir gimimo diena…“. Sprendžiant iš šio įrašo, ji savo gimimo dieną pagal naująjį kalendorių laikė kovo 31-ją („vakar“) t. y. skaičiavo pagal XX a. taikomą datų konvertavimo taisyklę, nors buvo gimusi XIX amžiuje.

Aukščiau išdėstyti faktai leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos pase, išduotame Gabrielei Petkevičaitei-Bitei 1920 m. liepos 24 d. Rozalimo valsčiaus viršaičio, nurodyta jos gimimo data atsirado dėl netinkamo senojo ir naujojo stiliaus datų atitikmens apskaičiavimo.

„…atnešiau sau vardą“

Pati rašytoja taip ir „neįprato“ prie savo naujos gimimo dienos ir iki pat mirties ja laikė esant kovo 18 dieną. Ši data buvo įrašyta anketoje jos tarnybos byloje Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, tarpukario spaudoje ji buvo minima kaip oficialus Bitės gimtadienis. Visuose straipsniuose apie jos gyvenimą ir kūrybą irgi buvo nurodoma, kad rašytoja gimė būtent tą dieną. Kovo 18-ąją į Šv. Zitos gatvę Panevėžyje plaukdavo pluoštai laiškų, atvirlaiškių ir telegramų su sveikinimais ir geriausiai linkėjimais rašytojai. Pagaliau ir iškilmingas G. Petkevičaitėse-Bitės 75-erių metų jubiliejaus paminėjimas Panevėžyje irgi įvyko 1936 m. kovo 18 dieną. Ši data tapo tokia įprasta, jog niekam nekildavo klausimas, pagal kokio stiliaus kalendorių ji yra nurodoma.

Tiesa, teisingumo dėlei reiktų paminėti, jog kartą toks klausimas iškilo. 1940 m., minint rašytojos 79-ąsias gimimo metines, Panevėžio garse ta proga buvo išspausdinta nedidelė žinutė. Jos autorius, pasirašęs santrumpa Kp., pasveikino sukaktuvininkę ir trumpai apžvelgė jos nueitą gyvenimo kelią. Toje apžvalgoje jis nurodė, kad Bitė gimė „1861 m. kovo 18 (30) d.“ Tai rodo, jog tos žinutės autoriui kilo klausimas dėl rašytojos gimtadienio ir jis jį sėkmingai išsprendė nurodydamas gimimo dieną ir senuoju, ir naujuoju stiliumi teisingai konvertuodamas datą. Belieka tik apgailestauti, kad sėkmingai išsprendęs chronologinį uždavinį, žinutės autorius suklupo aritmetikoje: pasveikino sukaktuvininkę  ne su 79-uoju, bet su 80-uoju gimtadieniu.

Tai, jog kovo 18 d. rašytojai visada liko gimtadieniu, turėjo įtakos aplinkybė, jog, kaip ji pati nurodė viename laiške Felicijai Bortkevičienei, „gimiau 1861 m. kovo 18 d. ir atnešiau sau vardą…“. Esmė ta, jog daugelyje kalendorių kovo 18 d. yra nurodyta kaip arkangelo Gabrieliaus diena. Todėl tą dieną gimusiai Jono ir Malvinos Petkevičių dukrai ir buvo suteiktas Gabrielės vardas. Susiformavusiai tradicijai tą pačią dieną švęsti vardadienį ir gimtadienį rašytoja liko ištikima visą gyvenimą.

Dvi datos naujuoju stiliumi

Pirmoji, pagal Grigaliaus kalendorių klaidingai nustatyta ir į Lietuvos Respublikos pasą įrašyta Petkevičaitės gimimo diena buvo nurodoma labai retai. Išliko 1941 m. birželio 4 d. išduotas „Gyvenamosios vietos pažymėjimas“, kuriame parašyta, jog Zitos gatvėje name Nr. 16, bute Nr. 1 gyvenanti „rašytoja-pensininkė Petkevičaitė Gabrielė“ yra gimusi 1861 m. kovo 31 d.

Dar kartą ši data buvo paminėta 1943 m. birželio 19 d. Panevėžio apygardos balse išspausdintame Jurgio Elisono nekrologe Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Daugiau kur nors aptikti šią datą, nurodytą kaip Bitės gimimo diena, iki paskelbiant ją minėtame Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame tinklalapyje, neteko.

Nepavyko tiksliai nustatyti, kada pradėta viešai nurodyti Bitės gimimo datą, tiksliai apskaičiuotą naujuoju stiliumi – 1861 m. kovo 30 d. (neskaitant minėto atvejo su Panevėžio garsu.)

Ir Bostone 1953–1966 m. leistoje „Lietuvių enciklopedijoje“, ir 1966–1975 m. išleistoje tritomėje „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ ji nurodyta senuoju stiliumi be jokio paaiškinimo pagal kokio stiliaus kalendorių yra pateikta. Išleistame 1968 m. Bitės „Raštų“ 6 tome paskelbtoje J. Jasaičio parengtoje „G. Petkevičaitės gyvenimo ir kūrybos kronikoje“ rašytojos gimimo data irgi nurodyta būtent taip. Tačiau jau po keturių metų pasirodžiusioje J. Jasaičio monografijoje, skirtoje Petkevičaitės-Bitės gyvenimui ir kūrybai nagrinėti, šalia pateiktos 1861 m. kovo 18 d. datos paaiškinta, jog ji yra pagal senojo stiliaus kalendorių. Tačiau naujuoju stiliumi nenurodyta. 1976–1985 m. leistoje 12 tomų „Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ Bitės gimimo data taip pat pateikta senuoju stiliumi be jokio komentaro. Ir tik 1985–1988 m. leistos keturių tomų „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ 3 tome, pasirodžiusiame 1987 m., rašytojos gimimo data jau nurodyta naujuoju stiliumi – 1861 m. kovo 30 diena.

Taigi, galime daryti prielaidą, jog Bitės gimimo data, teisingai apskaičiuota naujuoju stiliumi, oficialiai pradėta vartoti tik 1987 metais.

Vietoj reziumė

Baigiant šią chronologinę dėlionę, reikėtų pateikti atsakyti į pradžioje iškeltą klausimą: kuri iš aptartų datų laikytina tikruoju Bitės gimtadieniu?

Chronologijos požiūriu tokia data yra 1861 m. kovo 30 diena. Mano nuomone, siekiant akcentuoti ne tik chronologinį, bet ir istorinį bei emocinį tos datos aspektą, tikslinga būtų ją rašyti nurodant dieną tiek naujuoju, tiek ir senuoju stiliumi. Tokiu formatu pateiktoje datoje būtų užfiksuotas ne tik šio įvykio tikslus laikas, bet ir užkoduotas pačios Bitės požiūris į šią datą.

Raimundas Klimavičius
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus tyrėjas