Prisiminkime sielų gydytoją – Panevėžio vyskupijos kanclerį, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kleboną, teologijos mokslų daktarą, monsinjorą Joną Juodelį, kurio 100-ąsias gimimo metines minime šių metų gegužės 21 dieną.                                                                                

1921 m. gegužės 21 d. Bronislavos ir Antano Juodelių šeimoje Liudiškiuose (Anykščių r.) gimė būsimasis kunigas, teologijos mokslų daktaras monsinjoras Jonas Juodelis. 1929–1935 m. mokėsi Anykščių vienuolyno pradinėje mokykloje. 1935–1939 m. – Anykščių progimnazijoje, 1939–1942 m. – Panevėžio berniukų gimnazijoje (dabar – Juozo Balčikonio gimnazija). J. Juodelio klasės vadovu buvo gimnazijos kapelionas Aleksandras Levanas, tapęs dvasininko pavyzdžiu. Baigus gimnaziją, vaikinui siūlė rinktis medicinos mokslus, bet jis pasuko dvasininko keliu. Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje studijavo 1942–1947 m. Monsinjoras J. Juodelis autobiografijoje rašė: „Prieš pradedant teologijos studijas, turėjome išklausyti keturis filosofijos semestrus. Studijuojant teologiją buvo leidžiama tęsti ir filosofijos studijas. Tuo remdamasis galėjau baigti du fakultetus – filosofijos ir teologijos.“ (PAVB, F121-20) Filosofija ir teologija buvo jo mėgstami dalykai.

1946 m. gruodžio 10 d. klierikas J. Juodelis buvo įšventintas subdiakonu, o gruodžio 11 d. vyskupas Teofilius Matulionis įšventino diakonu. 1947 m. žiemą kaip diakonas talkino klebonui Leliūnuose (Utenos r.), pavasarį – Klovainiuose (Pakruojo r.). 1947 m. birželio 29 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyskupas Kazimieras Paltarokas įšventino J. Juodelį kunigu. 1947 m. trumpai buvo Ramygalos (Panevėžio r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras. 1947–1949 m. – Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios vikaras. Ruošė vaikus Pirmajai Komunijai, mokė jaunus žmones tikėjimo tiesų. Darbuodamasis Kupiškyje, jaunas kunigas neapleido ir mokslinės veiklos. Apie 1948 m. apgintą filosofijos licenciato disertaciją „Žako Mariteno integralinis humanizmas” monsinjoras J. Juodelis autobiografijoje kukliai rašė: „Ten darbuodamasis parašiau kūrinėlį šia tema: „Žako Mariteno integralinis humanizmas“, skirtą filosofijos licenciato laipsniui įsigyti. 1948 metais gavau filosofijos licenciato diplomą.“ (PAVB, F121-20)

1949–1951 m. – Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras. Aktyviai dalyvavo pastoracinėje veikloje. Katechizavo vaikus ir rengė jiems specialius pamokslus. Sovietinė valdžia ne kartą perspėjo ir draudė šią veiklą, tačiau jauno kunigo grasinimai neįbaugino.

1951 m. spalio 7 d. kunigas J. Juodelis buvo suimtas, kalintas Vilniuje ir Šiauliuose. 1952 m. vasario 2 d. už antisovietinę propagandą nuteistas 25 metams lagerio su turto konfiskacija ir 5 metus be teisės grįžti į Lietuvą. Monsinjoras J. Juodelis autobiografijoje prisiminė: „Buvau suimtas ir nuteistas už antitarybinę propagandą kalėti 25 metus, atliekant šią bausmę lageryje. Taip skambėjo paskutinieji kaltinimo žodžiai tardymo metu: Trukdėte auklėti jaunimą tarybinėje dvasioje.“ (PAVB, F121-20) Buvo ištremtas į Irkutsko sritį (Rusija). 1952–1955 m. kalėjo Angarske (Rusija). Tremtyje dirbo tinkuotoju, skardintoju, felčeriu. Dirbdamas felčeriu gydė ne tik fizinius kalinių negalavimus, bet ir palaikė dvasiškai. 1955 m., pritaikius amnestiją, grįžo į Lietuvą.

1956–1969 m. buvo Šeduvos (Radviliškio r.) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vikaras. Šeduviškiai mylėjo J. Juodelį už paprastumą, mokėjimą bendrauti. 1969–1970 m. – Pandėlio (Rokiškio r.) Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas. Pandėlys – pirmoji kunigo J. Juodelio klebonavimo vieta. Pandėlyje tarnavo trumpai, bet nuveikė daug – apdengė bažnyčios stogą, dekoravo vidų, klebono J. Juodelio ir aktyvių parapijiečių dėka buvo pastatytas paminklas mirusiam Pandėlio klebonui Jonui Bubui. 1970 m. rugsėjo 12 d. kunigas J. Juodelis skiriamas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonu. Atvykimas į Panevėžį buvo susijęs su nemaloniais prisiminimais – iš čia jis buvo paimtas į kalėjimą. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonu buvo iki 2002 m. – daugiau kaip 30 metų. 1973–2002 m. – Panevėžio dekanato vicedekanas, 1983–2001 m. – Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris. Be šių pareigų, monsinjoras J. Juodelis buvo ne vienos Panevėžio vyskupijoje veikiančios komisijos bei tarybos narys. 1991–1994 m. – Panevėžio Kazimiero Paltaroko katalikiškos vidurinės mokyklos (nuo 2008 m. – gimnazija) steigėjas ir pirmasis direktorius. Monsinjoro J. Juodelio iniciatyva buvo įkurta Panevėžio katalikiškoji mergaičių žemės ūkio mokykla (dabar – Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centras) bei Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla. Jaunimui – mūsų tautos ateičiai – monsinjoras skyrė itin didelį dėmesį.

1992–2006 m. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyriaus įkūrimo iniciatorius, pirmasis ir vienintelis jo pirmininkas. Monsinjoras J. Juodelis taip pat vadovavo Panevėžio vyskupijos katechetikos komisijai, ruošusiai tikybos mokytojus, dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, rašė straipsnius katalikiškai spaudai, buvo aktyvus religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalo „Logos“ kūrybinis bendradarbis. Daug prisidėjo prie monografijos „Panevėžio vyskupija: istoriniai duomenys, pastoracinė veikla“ (1998) rengimo ir išleidimo.

Nuo 2002 m. – Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas emeritas. Monsinjoro J. Juodelio pastoracinė, pedagoginė ir mokslinė veikla sulaukė įvertinimo: 1990 m. popiežius Jonas Paulius II kunigui J. Juodeliui suteikė monsinjoro titulą, 1995 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo filosofijos licenciatą – monsinjoras pripažintas teologijos mokslų daktaru, 1997 m. minint Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios 120-ąjį jubiliejų ir klebono J. Juodelio kunigystės 50-metį Bažnyčios šventoriuje pastatytas kryžius (aut. Gediminas Vasiliauskas), 1997 m. suteiktas nusipelniusio panevėžiečio mokslo srityje vardas, o 2001 m. – Panevėžio miesto garbės piliečio vardas.

Monsinjoras J. Juodelis turėjo du pomėgius – keliones ir knygas. Susipažinimui su naujais kraštais skyrė visas savo atostogas. Lankėsi Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Australijoje, Amerikoje ir kitose šalyse. Buvo turtingos asmeninės bibliotekos savininkas. Knygos monsinjoro J. Juodelio bibliotekoje buvo įvairiomis kalbomis ir įvairia tematika. Mokėjo lotynų, hebrajų, esperanto, lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų ir anglų kalbas.

Knygos, žmonės, bendravimas su jais buvo didžiausias šiluma ir meile spinduliavusio monsinjoro J. Juodelio turtas.

Į amžinybę monsinjoras J. Juodelis iškeliavo 2006 m. sausio 7 d. Palaidotas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina skulptoriaus Algimanto Vytėno sukurtas antkapinis paminklas.

2007 m. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonijos pastatas, kuriame 1990–2006 m. gyveno monsinjoras, paženklintas atminimo lenta. 2008 m. jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka įsigijo ir saugo per 300 leidinių iš J. Juodelio knygų kolekcijos. Bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriuje saugomas Jono Juodelio fondas F121. Fonde – monsinjoro J. Juodelio sesers Onos Juodelytės-Morkvėnienės dovanoti asmeninio archyvo dokumentai. Tai monsinjoro J. Juodelio asmens dokumentai ir jų kopijos, autobiografija, kelionių įspūdžiai, korespondencija, įvairioms progoms skirti religiniai paveikslėliai, fotografijos, kuriose monsinjoras J. Juodelis įamžintas atliekantis bažnytines apeigas, dalyvaujantis renginiuose, įvairių kelionių užsienyje metu, su artimaisiais, kitų kunigų portretinės ir pavienės fotografijos bei kiti dokumentai.

Rengiant informaciją naudotasi Aldonos Vasiliauskienės knyga „Monsinjoras Jonas Juodelis“ (Vilnius, 2001), straipsniais: Pačešiūnaitė, Lina „Ilgametis Šeduvos vikaras monsinjoras Jonas Juodelis“ iš: Daugyvenės krašto šviesuoliai – 5“ (Panevėžys, 2007, p. 13–14), „A. a. Monsinjoras Jonas Juodelis (1921–1947–2006)“ iš: Katalikų žinynas 2007 (Kaišiadorys, 2006, p. 302–304).

Nuotraukoje – monsinjoras Jonas Juodelis. Panevėžys. Apie 1995 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Jono Juodelio fondas F121-121

Galerijoje – fotografijos ir dokumentai iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomo Jono Juodelio fondo F121, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fondo F22, Bibliotekos skaitmeninio archyvo ir  iš  A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, VŽM Fp 4932/7

Kviečiame domėtis!

Informaciją parengė
Rasa Ošlapienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius