Kultūros paminklų sąrašą papildė 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gimtųjų sodybų vietos. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Kultūros ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo minėti kultūros paveldo objektai įgyja kultūros paminklo statusą. Jiems jau yra parengti individualūs apsaugos reglamentai. 

Vyriausybės nutarimu kultūros paminklais paskelbtos šių signatarų gimtosios sodybvietės ar jų atmintinos vietos: Aleksandro Stulginskio gimtosios sodybos atmintina vieta Kutalių kaime (Šilalės r.), Alfonso Petrulio ir Ministro Pirmininko Vytauto Petrulio gimtosios sodybos vieta Kateliškių kaime (Biržų r.), Jokūbo Šerno gimtosios sodybos vieta Jasiškių kaime (Biržų r.), Jono Smilgevičiaus gimtosios sodybos vieta Šonių kaime (Plungės r.), Jono Vailokaičio ir kunigo, visuomenės veikėjo Juozo Vailokaičio gimtosios sodybos vieta Pikžirnių kaime (Šakių r.), Justino Staugaičio gimtosios sodybos vieta Tupikų kaime (Šakių r.), prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtosios sodybos atmintina vieta Stemplių kaime (Šilutės r.), Petro Klimo, žurnalisto, visuomenės veikėjo Adolfo Klimo ir visuomenės veikėjo, draudžiamosios spaudos platintojo Sergijaus Klimo gimtosios sodybos vieta Kušliškių kaime (Kalvarijos sav.), Saliamono Banaičio ir kompozitoriaus Kazimiero Viktoro Banaičio gimtosios sodybos vieta Vaitiekupių kaime (Šakių r.), Stepono Kairio gimtosios sodybos vieta Užunvėžių kaime (Anykščių r.), Vlado Mirono gimtosios sodybos vieta Kuodiškių viensėdyje (Rokiškio r.). 

Kultūros paminklo statusą taip pat įgijo Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai bei Lietuvos karių ir 1941 m. birželio sukilėlių kapai Kupiškyje. 

Siekiama, kad šių ypatingos kultūrinės vertės ir visuomeninės svarbos kultūros paveldo objektų paskelbimas kultūros paminklais paskatintų jų tvarkybą, informacijos sklaidą, turizmo plėtrą, skatintų domėtis mūsų istorijai nusipelniusiomis asmenybėmis.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija