Kada mieste atsirado pirmieji elektros generatoriai tikslių duomenų nėra, tačiau žinoma, kad 1910 metais pradėję veikti kino teatrai elektros energiją jau naudojo. Ją turėjo ir kai kurios lentpjūvės. 1912 metais Zalmano Rabinovičiaus malūne pradėjo veikti maža nedidelio galingumo elektrinė, elektros energija aprūpindavusi ne tik malūno įrenginius, bet ir tiekusi elektrą panevėžiečių namams miesto centre. 1913 metais Panevėžio savivaldybė, gavusi 125 000 rublių valstybės paskolą, pradėjo statyti miesto elektrinę. 1914 metais pastatytas elektrinės pastatas, nutiestos elektros linijos, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas darbus nutraukė.

Panevėžio elektrinė veikti pradėjo 1923 metų spalio 7 dieną. Apie miesto savivaldybės siekį po karo kuo greičiau įrengti elektrinę žurnale „Savivaldybė“ (1924, nr. 6/7) rašyta: „Didžiausią darbą savų įmonių kūrimo srityje atliko Panevėžio miesto savivaldybė, įrengdama tobulą elektros stotį. Nors tas darbas kainavo labai daug pastangų ir lėšų, tačiau Panevėžio savivaldybė nutarė nepasiduoti „privatinių koncesininkų eksploatacijai“, o pati rūpinosi taip svarbiu miestui apšvietimo reikalu. […] Geros stoties įrengimas ir prieinamos elektros šviesa naudojimosi sąlygos absoliučiai daugumai miesto gyventojų duoda daug patogumų. Pirmųjų penkių mėnesių darbas parodė labai gerus rezultatus. Gautas virš 50 000 litų pelnas. Per tą laiką abonentų skaičius išaugo iki 1 600.“

1938 metais bendras miesto elektros tinklų ilgis siekė 64 kilometrus. Gatvių apšvietimo kiekiu Panevėžys pralenkė Šiaulius ir net Kauną.

Nuotraukoje – Panevėžio miesto elektrinė. Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinys