„Panevežia slauns miests, mūrais mūravots, / Ir kas metai mūsų brolių prie mieros nustots.“ Tai eilutės iš liaudies dainos. O kaip iš tikrųjų atrodė XIX amžiaus vidurio Panevėžys, kiek jame buvo mūrų mūravotų, kaip gyveno jo gyventojai? Apie visa tai žinių pateikia 1843 metų Kauno gubernatoriaus ataskaita. Iš jos matyti, kad Panevėžio mieste buvo 15 gatvių (iš jų 10 grįstų), 2 aikštės, miesto sodas, 143 daržai, 3 kapinės. Gyvenamųjų namų – 323, iš jų 15 mūrinių. Gyventojų – 5 989. Jų reikalams 1843 metais paskersta 342 jaučiai ar karvės, 442 avys, 391 veršelis, žiemą atvežta 380 pūdų kiaulienos, iš tolimesnių ežerų atvežta žuvų. Miestiečiai per metus suvartojo 4 011 kibirų vyno.

Finansinė miesto padėtis: pajamos – 811,25 rublių, išlaidos – 938 rubliai.

Nuotraukoje – Panevėžys, Turgaus a. XIX a. pab. – XX a. pr. Iš: Panevėžys. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia [atvirukų rinkinys]. Panevėžys, 1993