Šią savaitę minime Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 161-ąsias gimimo metines. Gausiomis veiklomis, įspūdingais darbais turtingoje jos biografijoje yra ir toks faktas – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė priklausė masonų organizacijai.
Masonai arba Laisvieji mūrininkai – tarptautinis etinis judėjimas, kurio skelbiamas tikslas – dorovinis tobulėjimas, labdara, pasaulio, kuriame viešpatautų tarpusavio meilė, laisvė, tolerancija, kūrimas.
Masonų ložės „Lietuva“ vadovas Mykolas Römeris daug prisidėjo prie šios organizacijos Panevėžio skyriaus įkūrimo. 1922 metais įkurtas ratelis, 1923 metais – ložė. Tuo metu Panevėžio ložei, be Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, dar priklausė pedagogas Jurgis Elisonas, žurnalistas Urija Kacenelenbogenas, chirurgas Jurgis Gerasimas Rommas.
G. Petkevičaitė-Bitė į Panevėžio ratelį mokine priimta 1922 metais, 1923-aisiais pakelta į meistres. Savo dienoraštyje (1922 04 09) M. Römeris apie G. Petkevičaitės-Bitės priėmimą į masonų organizaciją paliko tokį įrašą: „Šičia atvažiavau mūsų Sąjungos reikalais – buvau įgaliotas priimti narę – Gabrielę Petkevičaitę. […] Gabrielė Petkevičaitė yra viena iš lietuvių tautinio judėjimo sensorių, literatė ir veikėja, visada kupina humanitarinio idealizmo ir geraširdiška. […] Jos veikla kupina tautinių idealų, humanizmo ir demokratijos, pati visada laikėsi tvirčiausių Vinco Kudirkos ir Povilo Višinskio idealų. Jos veikla tekėjo senosios demokratų partijos vaga, iš kurios yra kilusi šiandienė socialistų-liaudininkų – demokratų partija. […] Tačiau klasių kova, kuria užsiėmė partija revoliucijos realizavimo dienomis, brutalus elgesys ir prievarta nugalėto visuomenės priešo atžvilgiu, žeidė taurią, idealistišką Petkevičaitės prigimtį. […]. Tad [ji] pasišalino iš politikos, paliko Seimą ir įsikūrė Panevėžyje; čia dirba savo mėgstamą darbą, tokį artimą kultūrai ir tokį tolimą brutaliai politikai. Užsiimdama pedagogine veikla, darydama poveikį jaunimui, gindama moteris ir abiejų lyčių teises, surado vietą, kur gali išlieti savo energiją, rado kam atiduoti širdį idealistinei veiklai, nenusižengdama savo humanistiniams idealams. Netrukus Panevėžyje ji tapo pagrindine figūra ir visos gražios humanistinės veiklos siela.“
Nuotraukoje – Lenkijos ir Lietuvos masonų ordino statutas ir reglamentai, išleisti Didžiosios Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ložės Didžiojo Meistro pavedimu. 1781 m. Iš: Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos įstatyminė pataisa. Vilnius, 2021. P. 17