2011 metais Panevėžyje archeologai tyrinėjo senąsias miesto kapines, datuojamas XVI–XVII amžiais. Archeologų  identifikuoti  ir antropologiniams tyrimams atiduoti mažiausiai 495 asmenų palaikai. Surinkta informacija saugoma Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros saugykloje.

Tai kaip gi atrodė ir kaip gyveno pirmieji panevėžiečiai? Mokslininkai nustatė, kad apie 80 procentų gimusiųjų Senajame Panevėžyje išgyvendavo pirmuosius metus, maždaug 6 iš 10 sulaukdavo 15-ojo gimtadienio. Dėl didžiulio vaikų mirtingumo vidutinė tikėtina gimusiųjų amžiaus trukmė buvo labai trumpa – 23,7 metai. Tik mažiau nei 4 procentai gimusiųjų galėjo tikėtis gyventi 70 ir daugiau metų. Tokie mirtingumo rodikliai rodo, kad Senojo Panevėžio bendruomenė turėjo būti labai jauna, ir tik mažą santykinę jos dalį sudarė vyresnieji. Moterys vidutiniškai susilaukdavo 5–6 vaikų.

Tyrimo metu buvo apskaičiuotas ir suaugusiųjų asmenų ūgis. Senojo Panevėžio kapinėse palaidotų suaugusių vyrų ūgio vidurkis buvo 169,7 cm (aukščiausias vyras – 190,6 cm, žemiausias – 159,5 cm). Moterų vidutinis ūgis – 158 cm (aukščiausia moteris – 167,2 cm, žemiausia – 148,7 cm). Šiuos duomenis palyginę su kitose Lietuvos vietovėse rasta antropologine medžiaga VU mokslininkai nustatė, kad Senojo Panevėžio gyventojai buvo šiek tiek aukštesni palyginti su  to meto Lietuvos gyventojų ūgio bendrais vidurkiais.

Tų pačių tyrinėjimų metu nustatyta, kad Senojo Panevėžio suaugusiems gyventojams buvo būdingas didelis traumingumas. Dažniausiai – lūžę kaulai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniai šaltiniai, įskaitant ir Senąjį Panevėžį, gausiai liudija apie tarp vyrų paplitusią girtuoklystę, muštynes, smurtinius nusikaltimus. Taigi, anot archeologų, tikėtina, kad nemaža dalis ir Senojo Panevėžio kapinėse palaidotų vyrų traumų gali būti paaiškinama smurtiniais atsitikimais.

Beje, palyginę Panevėžio ir Vilniaus XVI amžiaus įvairių laidojimo objektų antropologinius duomenis antropologai konstatavo, kad biologinio gyvenimo sąlygos Senajame Panevėžyje buvo sudėtingos, vis dėlto, ne tokios prastos, kaip Vilniuje, to laikotarpio LDK sostinėje.

Nuotraukoje – Senasis Panevėžys XVI a. pradžioje. Rekonstrukcija iš Panevėžio kraštotyros muziejaus parodos „Panevėžio epas“. Iš: Iš Panevėžio praeities: šimtmečių spalvos. Panevėžys, 2013. Įkl. tarp p. 104–105