1927 metais Panevėžyje atsitiko, atrodytų, sunkiai įsivaizduojamas įvykis, apie kurį dažniausiai girdime, kaip apie Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklas karts nuo karto sukrečiančią tragediją. „Panevėžio balsas“ (1927 06 26) apie jį išspausdino informaciją, kurios ištrauką pateikiame, įvykio kaltininką diskretiškai įvardiję tik inicialais: „Gegužės 5 d. Panevėžio Mokytojų seminarijos II-ojo kurso mokinys B. S. tuojau po penktosios pamokos varpelio (tą dieną dar daugiau buvo pamokų), įėjęs į mokytojų drabužinę, šovė į vokiečių kalbos mokytoją p. Calmanaitę ir peršovė tik skrybėlę; išgąsdino mokytoją Strepekienę, kuri kartu buvo drabužinėj; paskum įpuolęs į mokytojų kambarį prie mok. Strepekienės ir mokinės Kanapinskaitės taikė šauti mokytoją J. Mičiulį, bet, revolveriui neiššovus, suspėjo išbėgti pro kitas duris. Iš antrojo gyvenimo [kambario] po penktosios pamokos III-me kurse, šiek tiek užgaišęs ir apie įvykį nieko nežinodamas, ėjo lietuvių kalbos mokytojas P. Būtėnas. Manydamas Calmanaitę nušovęs S. dabar laukė lietuvių kalbos mokytojo mokytojų drabužinėje. Žengiant Būtėnui per slenkstį S. atstatė jam revolverį, du kartus spustelėjo gaidžiuką, bet revolveris neiššovė, ir Būtėnas tuo tarpu suskubo išsigelbėti. Tada S. tuoj pats mėgino nusišauti, bet paėmęs revolveriu per aukštai, tik susižeidė viršugalvį. Susižeidėlis buvo nugabentas į ligoninę.“

Šio desperatiško poelgio priežastis aiškėja perskaičius laikraštyje pateiktą seminaristo apibūdinimą – nelaimingasis seminarijoje mokėsi ketverius metus, kiekviename kurse išbūdamas po dvejus. Jam ypač nesisekė kalbos, dėl kurių ir būdavo paliekamas kursą kartoti. Vis tik, principingų pedagogų Panevėžio mokytojų seminarijoje būta…

Nuotraukoje – Panevėžio mokytojų seminarijos vokiečių kalbos mokytoja Herta Calmanaitė su moksleivėmis. Panevėžys, apie 1922 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, F80-699