Palaikome ukrainiečius, kovojančius už savo tautą ir savo tautinę valstybę. Šios kovos kontekste neįtikėtinai aktualų dabarčiai straipsnį pavadinimu „Ukrainiečiai Panevėžy“ galime rasti „Panevėžio garse“ (1935 03 10), kurį prieš beveik 90 metų paskelbė T. J. inicialais pasirašęs asmuo: „Šio mėn. 10 dieną Šaulių teatre nuo 7,30 val. vak. numatyta paskaita „Ukrajina ir jos santykiai su Lietuva“. Paskaitą skaitys p. Č. Petraškevičius. Po paskaitos atvykusi iš Kauno Lietuvių-Ukrainiečių Scenos ir Dainų draugijos trupė suruoš spektaklį-koncertą. Programa žada būti įvairi ir įdomi. Ukrainiečių šokiai, dainos ir tautiškas instrumentas bandura – viskas tas bus demonstruojama Šaulių teatre.

Paskutiniu laiku ukrainiečių gyvenime pastebimas gyvumas ir įdomavimasis savo tautiškais ir kultūriniais reikalais. Dabar ukrainiečiai pergyvena ypatingai sunkius laikus. Okupuota Ukrajina dabar stačiai tragiškoje padėtyje. Ukrainiečių emigracija visą savo dėmesį atkreipė į konsolidavimą savo partijų į vieną tautišką organizaciją. Šių laikų jos šūkis: „Nacija – visų pirmiausia!“. Ukrainiečiai suprato, kad savo laisvę galima pasiekti tik savo rankomis.

Ukrainiečiai, atsidūrę Lietuvoj, savo tautiškame ir kultūriniame darbe iš Lietuvos visuomenės pusės randa daug pritarimo ir moralinės paramos; ukrainiečiai tą įvertina ir žiūri į Lietuvą kaip į savo antrąją tėvynę.

Kaip senovės laikais, kada Lietuvai ir Ukrajinai priseidavo gintis nuo bendro priešo, taip ir dabar artinasi laikas, kada lietuviams ir ukrainiečiams savo siekime priseina parinkti vieną bendrą kelią.“

Nuotraukoje – žymios panevėžiečių Moigių giminės atstovės pedagogės Irenos Moigytės močiutė Jelizaveta Nikolajevna Mitarevskaja su broliu. Fot. Fr. de Mezer. Kijevas. XIX a. pab. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Irenos Moigytės fondas F96-294