1934 metais Panevėžys tapo pirmuoju Lietuvos miestu, pasigaminusiu savo kartografinį žemėlapį. Apie tai „Lietuvos aidas“ (1935 04 11) rašė: „Panevėžio miestas jau turi planą. Geodezijos inžinierius Ratautas su savo bendradarbiais, apie dvejus metus dirbęs, baigė gaminti Panevėžio miesto planą, kuris šeštadienį įteiktas burmistrui Chodakauskui. Planas susideda iš 12 planšetų ant aliuminijaus. Jį gaminant sudaryta 2.858 puslapiai matematiškų skaičiavimų. Plano pagaminimas kaštavo apie 50.000 litų. Tai pirmas miestas Lietuvoje, kuris įsigijo pilnoje žodžio prasmėje miesto planą. Tokį planą pasidaryti jau kuris laikas rūpinasi ir Šiaulių miestas […]“.

Žemėlapis išliko iki mūsų dienų, saugomas Panevėžio kraštotyros muziejuje. Jame preciziškai tiksliai atvaizduotas gatvių tinklas ir svarbiausi miesto pastatai, kvartalai. Planas rengtas pagal ano meto naujausius geodezijos mokslo reikalavimus, pagrįstas trianguliaciniais, poligonometriniais, precizinės ir techninės niveliacijos taškais.

Sovietmečiu kartografija buvo priskiriama prie karinių dalykų, todėl privalėjo būti įslaptinta, o vėliau ir sunaikinta. Šį žemėlapį nuo sunaikinimo išsaugojo tuomečio Vykdomojo komiteto darbuotoja geodezininkė Sigita Taurienė, jį paslėpusi nuo 1985 metais į Panevėžį atvykusio tikrintojo iš SSRS Vyriausiosios geodezijos ir kartografijos tarnybos.

Nuotraukoje – pirmasis Panevėžio kartografinis žemėlapis. Gedimino Kartano nuotrauka. Prieiga internete: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/unikalia-miesto-istorine-vertybe-issaugojo-moteru-tualete/