Šių metų vasarą minime aristokratiško, jautraus ir mįslingo menininko Stasio Petronaičio (1932–2016) 90-ąsias gimimo metines. Stasys Petronaitis – Lietuvos teatro ir kino aktorius, vienas talentingiausių legendinio režisieriaus Juozo Miltinio mokinių.

Gimė 1932 m. rugpjūčio 8 d. Plaučiškiuose, Pakruojo r.

Mokslus pradėjo Plaučiškių pradinėje mokykloje, vėliau juos tęsė Smilgių progimnazijoje, Panevėžio 1-ojoje berniukų gimnazijoje, Panevėžio 2-ojoje vakarinėje mokykloje.

1950–1951 m. lankė Juozo Miltinio vaidybos studiją.

1951 m. buvo priimtas dirbti aktoriumi į Panevėžio dramos teatrą ir čia praleido savo kūrybingiausius ir brandžiausius metus (dirbo iki 1972 m.). Sukūrė nepamirštamus vaidmenis žymiausiuose Juozo Miltinio režisuotuose spektakliuose teatro pakilimo laikotarpiu – Bifą, Ivanovą, Makbetą. Per du dešimtmečius Panevėžio dramos teatre sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų.

Palikęs Panevėžio dramos teatrą, po ilgos pertraukos vieną sezoną dirbo Šiaulių dramos teatre. Suvaidino Luniną spektaklyje „Luninas, arba Žako mirtis“ (rež. Saulius Varnas, 1980 m.) ir su teatru atsisveikino visam laikui. Nors teatro menas toks efemeriškas ir laikinas, Stasio Petronaičio gili bei sukrečianti vaidyba, visiškas jo atsidavimas vaidmeniui iki šiol liko nepamiršti.

Įsimintiniausi Panevėžio dramos teatro scenoje sukurti vaidmenys:

Ivanuška – E. Borisova „Juodojo ežero paslaptis“ (rež. Jonas Alekna), 1952 m.
Bočarovas – L. Rachmanovas „Nerami senatvė“ (rež. Vaclovas Blėdis, Jonas Alekna), 1957 m.
Bifas – A. Milleris „Komivojažerio mirtis“ (rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis), 1958 m.
Emilis Tavernje – E. M. Labiche’as „Šiaudinė skrybėlaitė“ (rež. Juozas Miltinis), 1959 m.
Saška Orlovas – G. Skulskis „Tikroji moteris“ (rež. Vaclovas Blėdis), 1959 m.
Ivanovas – A. Čechovas „Ivanovas“ (rež. Juozas Miltinis), 1960 m.
Makbetas – W. Shakespeare’as „Makbetas“ (rež. Juozas Miltinis), 1961 m.
Imantas Mednis – G. Priede „Pirmasis Viki balius“ (rež. Gediminas Karka), 1961 m.
Agišinas – A. Ostrovskis, I. Solovjovas „Belugino vedybos“ (rež. Juozas Miltinis), 1962 m.
Baltasis tėvas – J. Rainis „Aukso žirgas“ (rež. Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis), 1963 m.
Vacius – B. Sruoga „Pavasario giesmė“ (rež. Juozas Miltinis), 1965 m.
Aleksejus Vasiljevičius Turbinas – M. Bulgakovas „Didysis prologas“ (rež. Juozas Miltinis), 1970 m.
Feliksas Ramelis – V. Miliūnas „Karuselė“ (rež. Vaclovas Blėdis), 1970 m.

Kine debiutavo 1953 m. Išėjęs iš teatro, daug filmavosi, dirbo su įvairiais režisieriais ir aktoriais, vaidino Lietuvos, SSRS, Vokietijos kino studijų filmuose. Sukūrė apie 50 vaidmenų.

Svarbesni vaidmenys, sukurti kine:

Petras – „Adomas nori būti žmogumi“, Lietuvos k. s. (rež. Vytautas Žalakevičius), 1959 m.
Vytenis – „Kanonada“, Lietuvos k. s. (rež. Raimondas Vabalas, Arūnas Žebriūnas), 1961 m.
Doveika – „Svetimi“, Lietuvos k. s. (rež. Marijonas Giedrys), 1961 m.
Vytautas Mantvydas – „Naktys be nakvynės“, Lietuvos k. s. (rež. Algirdas Araminas, Gediminas Karka), 1966 m.
Drakšas – „Žaizdos žemės mūsų“, Lietuvos k. s. (rež. Marijonas Giedrys), 1971 m.
Koltis – „Herkus Mantas“, Lietuvos k. s. (rež. Marijonas Giedrys), 1972 m.
Vacys – „Perskeltas dangus“, Lietuvos k. s. (rež. Marijonas Giedrys), 1974 m.
Keršys – „Sodybų tuštėjimo metas“, Lietuvos k. s. (rež. Almantas Grikevičius), 1976 m.
Bonifacas – „Vaikinas iš Darbo gatvės“, Lietuvos k. s. (rež. Algirdas Dausa), 1977 m.
Arnoldas Petersonas – „Dovanos telefonu“, Rygos k. s. (rež. Aloizs Brenčs), 1977 m.
Fiodoras – „Deimantų takas“, (rež. Vladimiras Chmelnickis), 1979 m.
„Erškėtis“ – „Sužeista tyla“, Lietuvos k. s. (rež. Algimantas Kundelis), 1979 m.
Andejus Čadovas – „Serafimos sala“, ( rež. Olegas Jeryševas, 1980 m.
Mokslininkas – „Žaltvykslės“, Lietuvos k. s. (rež. Gytis Lukšas), 1980 m.

Sukaupta gyvenimo ir kūrybos patirtimi pasidalino savo knygose: esė „Mokiausi skraidyti“ (1998 m.) ir atsiminimų knygoje „Mano aitvarai“ (1999 m.). 2015 m. išleista knyga „Aktorius Stasys Petronaitis ir jo pakeleiviai: laiškai, mintys, atsiliepimai“ (sudarytoja Nomeda Simėnienė).

Aktoriaus Stasio Petronaičio neabejotinas indėlis Lietuvos teatro ir kultūros istorijai buvo įvertintas: 1982 m. jam suteiktas LSSR nusipelniusio artisto vardas, 2002 m. – Nusipelnęs panevėžietis kultūros srityje, 2008 m. apdovanotas „Auksinių scenos kryžių“ Padėkos premija už indėlį į teatro kūrybos meną.

Mirė 2016 m. gegužės 5 d. Panevėžyje.

Parengta pagal Juozo Miltinio memorialiniame bute saugomą archyvinę medžiagą.

Regina Grigaliūnienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius

Vaidmenys spektakliuose