1922 metų spalio pirmosiomis dienomis Panevėžį savo apsilankymu pagerbė vienas žymiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo veikėjų Jonas Basanavičius.

Garbusis svečias pabuvojo valstybinėje gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dalyvavo pamokose ir užsiėmimuose, bendravo su daktaru Andriumi Domaševičiumi. Apsistojo pas Juozą Zikarą, valstybinės gimnazijos gimnastikos salėje Zikaro įsirengtoje studijoje per 3 dienas po kelias valandas pozavo, skulptoriui baigiant jo biustą. Gimnazijos mokytojas Venantas Morkūnas savo atsiminimuose užsiminė, kad kai kurie gimnazijos mokytojai, tarp kurių – ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, nuogąstavo dėl pasekmių svečio sveikatai, šiam ilgai pozuojant menkai apšildomame mediniame salės pastate.

1922 metais Panevėžys savo laikraščio, deja, dar neturėjo, todėl džiugu, kad šio, neeilinio mūsų miestui įvykio, išsamų ir vaizdingą aprašymą „Dr. Basanavičius Panevėžyje“ mums paliko „Biržų žinios“ (1922 10 09): „Atvyko jis 30 IX. Stotyje sutiktas skautų, šaulių ir vyrų gimnazijos mokinių. Be to buvo daug visuomenės, ypač mokytojų. Gėlėmis papuoštas su bukietais rankose, jis nuvažiavo gimnazijon. Ten kieme mergaičių gimnazija padarė jam irgi ovaciją; vėl kylo entuziazmas, šauksmai „valio“! ir susirado bukietai. 8 val. gėlėmis ir vainikais papuoštoje Gimnazijos salėje įlipęs estradon, maloniai klausė pasveikinimų: direktoriaus Jono Yčo, nuo Gimnazijos darbuotojų ir mokinių – delegato Skardžiaus. Salė pilna mokinių ir augusių. Dr. B. buvo sveikinamas kaipo mūsų tautos atgimimo vadas ir jaunosios Lietuvos patriarkas; jis priėmė iš tūkstantinės moksleivijos viešą pasižadėjimą eiti jo pėdomis atliekant tautos ir visuomenės pareigas ir stiprinant atgimusios Lietuvos galutiną susipratimą. Senelis prabylo maloniai dėkuodamas ir išreikšdamas pasitikėjimą jaunajai Lietuvai. Paskui įvyko gražus koncertas.

Tą patį vakarą 10 val. įvyko Basanavičiaus susitikimas Mokytojų seminarijoje. Patriarkas vėl pasodintas estradoje. Direktorius J. Balčikonis susijaudinęs pasveikino svetį ir paprašė Dr. J. Yčo pradėti Vilniaus jubiliejaus pradžią seminarijoje. Yčo kalbėta apie tikslus ir reikšmę prasidedančių Vilniaus Jubiliejaus metų. Po prakalbos, ūpą sukėlusios jaunuomenės tarpe, įvyko seminarijos surengta vakarienė. Spalių 1 d. Basanavičius sėdėjo dailininko J. Zikaro studijoje. Jis ten pozavo, o p. Z. iš molio lipdė jo veidą biustui – paminklui, kurį žadama tuojau statyti Kaune Laisvės alėjoje. 8 val. vakare gimnazijos salėje iškilminga vakarienė, plačiai visuomenei dalyvaujant ir gerbiant šventę skaitlingomis prakalbomis, ovacijomis ir baliumi.

Koncertinė dalis buvo 8-to pulko orkestro puikiai atlikta.

Spalių 2 d. Dr. B. vėl sėdi Zikaro studijoje. Iš ryto aplankė Valstybinės gimnazijos pamokas ir, tarp kitko, buvo padarytas trumpas egzaminas aštuntų vyrų ir mergaičių klasių iš visų mokomųjų dalykų. Tokiuo būdu Dr. B. apsipažino su Lietuvos gimnazijos kasdieniniu darbu.

Spalių 3 d. pašvęsta vėl Zikaro darbui. Be to, aplankytos seminarijos pamokos. 8 val. vakare Dr. B. „Aido“ draugijos svečias, atidengiant Vilniaus Jubiliejų. Atskiroje prakalboje „Aido“ draugija pasveikino garbų svetį, supažindindama skaitlingą auditoriją su jo veikimu ir nuopelnais. Triukšmas, ovacijos sėdinčiam scenoje seneliui. Po to įvyko prof. J. Yčo paskaita apie Vilniaus įsikūrimo tyrinėjimą. 12 val. vakare panevėžiečiai išlydėjo stotyje Dr. B. į Vilnių. […]“

Nuotraukoje – Jonas Basanavičius [atvirukas]. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. F140-51