1926 metais Panevėžyje pradėjo veikti radijas. Pirmąjį radijo aparatą įsigijo Panevėžio pašto viršininkas Jonas Belinis (Bielinis). Panevėžio berniukų gimnazijos auklėtinis Rapolas Šaltenis šį įvykį aprašė savo atsiminimų knygoje „Jau skleidės burės“: „1926 m. fizikos mokytojas V. Markūnas mums, septintokams, dar nieko nebuvo kalbėjęs apie radiją, o ant pašto rūmų pamatėm ilgą kartį, nuo kurios buvo nutiesta stora viela ligi tokio pat aukščio stiebo ant kaimyninių namų. Radijas! Pašto viršininkas Bielinis pasidarė radiją! – kaip didžiausia naujiena sklido per Panevėžį. Po kiek laiko išvydom ir ant gimnazijos stogo besikarstančius ir ilgas kartis bestatančius pašto darbininkus, kuriems nuo žemės komandavo radijo pionierius Bielinis. „Mokytojų kambaryje būsiąs radijas, mokytojai sudėję po 30 litų!…“ – per pertraukas šūkavo kieme mokiniai, žiūrėdami užvertę galvas į jų rūmuose ruošiamą stebuklą. Ir iš tikrųjų, po kelių dienų eidami koridoriumi pro mokytojų kambarį, išgirsdavome jame cypavimus, braškėjimus, o kartais ir muzikos.“

O 1939 metais Panevėžys jau turėjo vietinę radijo stotį. Apie tai „Lietuvos aidas“ (1939 01 09) rašė: „Pašto tarnautojas Juchnevičius įsirengė trumpųjų bangų stotį ir sekmadieniais duoda programą – plokštelių muziką. Jo transliacijas panevėžiečiai mielai klauso, nes perduoda labai aiškiai. Teko girdėti, kad gaunąs pranešimų net iš Australijos, kad jo stotis ten puikiai girdima. Kas norėtų Panevėžio stoties programos pasiklausyti, tai prašomi. Programa esti 15 val. sekmadieniais. Bangos ilgis 42 m.“

Nuotraukoje – Raguvos klebonas Jonas Maciejauskas savo namuose klausosi radijo. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. F8-660-3