Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno taryba išrinko tris šiemečius kultūros ir meno premijos laureatus. Jais tapo fotomenininkė Irena Giedraitienė, Panevėžio lėlių vežimo teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis ir Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Šiemet miesto bendruomenė šiam garbingam apdovanojimui gauti pateikė 7 kandidatus.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mieste gyvena tokie kūrybingi, idėjų nestokojantys kultūros ir meno žmonės. Savo darbais jie kuria Panevėžio tapatybę ir garsina mūsų miestą toli už jo ribų. Visus laureatus sveikinu su pelnytu apdovanojimu ir linkiu kuo didžiausios sėkmės ateities sumanymuose“, – sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Fotomenininkė Irena Giedraitienė fotografuoti pradėjo 1955 metais. Pirmą kartą savo darbus eksponavo 1966 m. parodoje „Vaikai“ tuometiniame Žemės ūkio projektavimo institute Kaune. Lietuvos fotomenininkų sąjungai priklauso nuo 1970 m., meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m., 2014 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nare.
Menininkė surengė 62 personalines parodas ir dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje. Pelnė 38 apdovanojimus, iš jų svarbiausias – „Worldpress Photo“ prizas „Aukso akis“, gautas 1975 m. Amsterdame už fotografiją „Vestuvės“. Fotomenininkės darbams būdingas neslepiamas emocingumas, o jų siužetai byloja apie atvirą autorės santykį su pasauliu, įamžintais artimais žmonėmis ir gebėjimą nuoširdžiai džiaugtis fiksuojamomis akimirkomis. Svarbiausi fotografijų ciklai, serijos: „Motina“ (1955–1999 m.), „Portretas“ (nuo 1955 m.), „Tautų spartakiada“ (1956 m.), „Vaikystė“ (nuo 1960 m.), „Vestuvės“ (nuo 1970 m.), „Langas“ (nuo 1970 m.), „Flora“ (nuo 1973 m.). Menininkės darbai saugomi Amsterdamo „Canon“ galerijoje (Nyderlandai), Tarptautiniame fotografijos centre Niujorke (JAV), Prancūzijos fotografijos muziejuje Paryžiuje, Tarptautiniame fotografijos muziejuje Katalonijoje (Ispanija), Panevėžio miesto dailės galerijoje, Šiaulių fotografijos, MO muziejuose ir kt.
Panevėžietis režisierius Antanas Markuckis Panevėžio lėlių vežimo teatrą įkūrė 1986 m. Tai vienintelis toks teatras Europoje. Kiekvieną vasarą teatro kolektyvas kelioms savaitėms ar net mėnesiui išvyksta į gastroles po Lietuvos kaimus ir miestelius. Tik šio ypatingo žmogaus dėka spektaklius išvysta vaikai ir jaunimas, kurie dėl savo nutolusios gyvenvietės ar prastos socialinės padėties neturi galimybių pažinti profesionaliojo scenos meno. A. Markuckis palaiko ryšius su žymiais, talentingais užsienio šalių režisieriais, todėl Panevėžio lėlių vežimo teatre spektaklius stato profesionalai iš užsienio šalių. Panevėžio miesto vardas ir teatrinė kultūra ne kartą pristatyta Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Belgijoje, Moldavijoje. A. Markuckis per savo kūrybos metus teatre pastatė per 30 spektaklių. 1994 m. LR kultūros ministerija jam suteikė B. Dauguviečio premijos laureato vardą už lietuviškos dramaturgijos propagavimą, Panevėžio lėlių vežimo teatro įkūrimą. 2003 m. Danijos Karalystė skyrė H. K. Anderseno premiją už šio rašytojo kūrybos puoselėjimą ir propagavimą, tais pačiais metais A. Markuckiui suteiktas Labiausiai nusipelniusio panevėžiečio vardas kultūros srityje, 2004 m. – Metų panevėžiečio vardas. 2014 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. 2016 m. Kultūros ministerija įteikė garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir švietimui, vaikų meninį ir kultūrinį ugdymą, Panevėžio ir Lietuvos teigiamo įvaizdžio formavimą, bendruomeniškumo stiprinimą bei asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.
Istorikas, kultūros vadybininkas, muziejininkas, aktyvus visuomenininkas dr. Arūnas Astramskas 1990 m. įsidarbino Panevėžio kraštotyros muziejuje, nuo 1998-ųjų tapo jo direktoriumi. 2018 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Kauno gubernijos miestų savivalda 1876–1915 m.“ A. Astramskas yra paskelbęs per 110 publikacijų moksliniuose ir populiariuose leidiniuose, skaito pranešimus respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose, rengia paskaitas visuomenei. Nuo 1998 m. Panevėžio kraštotyros muziejuje vykstančių konferencijų „Iš Panevėžio praeities“ iniciatorius, dalies jų – projekto vadovas, leidinio sudarytojas, dalies – pranešėjas ir straipsnių autorius. A. Astramskas įgyvendina įvairius projektus, vykdo mokslinius tyrimus istorijos srityje, buvo projekto „Moigių pastato komplekso modernizavimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ vadovo pavaduotojas, nuo 2007 m. vykdo projektą „Skaitmeninė Panevėžio istorijos biblioteka“, kuri yra labai paranki besidomintiems mūsų krašto praeitimi, žymiomis asmenybėmis. A. Astramskas 2021–2022 m. ėjo Stasio Eidrigevičiaus menų centro direktoriaus pareigas. Drauge su dailininku kruopščiai atrinko ir į Panevėžį pargabeno 749 dovanotus ir 144 dešimčiai metų deponuotus S. Eidrigevičiaus darbus. Taip pat rūpinosi poeto Juozo Čerkeso-Besparnio „Pragiedrulių“ sodybos atkūrimu ir įveiklinimu, suplanavo ir įrengė modernią muziejaus ekspoziciją „Panevėžio istorijos ekspozicija: epochų dialogai“. Ekspozicijos rengimas buvo sudėtingas, ilgas kolektyvinio darbo, aukštos kvalifikacijos reikalaujantis procesas. Šis Panevėžio kraštotyros muziejaus kūrėjų grupės darbas praėjusiais metais buvo įvertintas Panevėžio kultūros ir meno premija.
1000 Eur Kultūros ir meno premijos laureatams bus įteiktos iškilmingame renginyje, kuris vyks balandžio 13 d. Muzikiniame teatre. Įėjimas su kvietimais.
Panevėžio miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus informacija