XX a. tarpukario Lietuvoje, kuriant tautinę mokyklą, į fizinio lavinimo programą buvo įtraukti lietuvių liaudies šokiai, žaidimai ir rateliai. Pradinių klasių, aukštesnio lygio mokyklų mokytojams ir kūno kultūros mokytojams pradėti organizuoti kursai. Mokytojai, įgiję žinių, stilizavo ratelius ir šokius.

Viena pirmųjų lietuvių tautinių šokių gaivintojų ir kūrėjų Marija Baronaitė 1935 m. žurnalo „Fiziškas auklėjimas“ 2-ame numeryje rašė, kad „šokis buvo visur ir visada, jis turi rasti sau vietos ir mokykloje. Mokyklinė mankšta turi tobulinti šokį, ieškoti jam natūralios išraiškos. <…> Supažindinkime geriau pirma vaikučius su mūsų tautiškais rateliais, gaivinkime per mankštos pamokas tautiškus šokius. Tuo būdu padarysime tik visuomenei naudos <…>“

Tarpukario Lietuvoje mokykla – viena pagrindinių liaudies šokių puoselėtojų.

„Mūsų skyriaus šokių ratelis“ – tokį įrašą nuotraukos reverse paliko buvusi Panevėžio miesto pradžios mokyklos Nr. 1 moksleivė Teresė Mikeliūnaitė.