Kviečiame aplankyti Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro parengtą virtualią parodą „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Karo meto dienoraštis (I dalis)“.

„Bitė paliko unikalų karo tragedijos liudijimą, sutelktą į palyginti nedidelį Europos žemės lopinėlį su centru rašytojos gimtajame ir maždaug 20–30 kilometrų apie jį (tiek, kiek galima nuvažiuoti arkliu, jei ir su nakvyne). Daugeliu pjūvių dienoraštis gali būti vertinamas: faktų (kaip kariaujančių pusių – rusų ir vokiečių – elgiamasi su civiliais, su moterimis, kokios buvo karo prievolės, būtiniausių produktų kainos, kaip žmonės vertėsi, maitinosi), humanistinių nuostatų likimo, žmonių pasirinkimo karo akivaizdoje, kultūros išbandymo. Neįkainojama medžiaga antropologijai, taip pat ir kultūros, literatūros antropologijai. Pavadinimu – karo metas, ne metai – Bitė pabrėžė karą kaip ypatingą laiką, trunkantį ilgiau negu tarp pradžios ir pabaigos. Karo meto žaizdos ir randai neišnyksta per dešimtmečius, o kartais ir per šimtmečius.“ (Viktorija Daujotytė)

Virtuali paroda parengta pagal G. Petkevičaitės-Bitės dienoraščio „Karo meto dienoraštis“ pirmąją dalį, rašytą Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu. Rašytojos pasakojimą papildo to meto fotografijos: vokiečių karo korespondentų ir žvalgų-fotografų Lietuvoje darytos nuotraukos bei tiražuoti atvirukai iš Kretingos dvaro, kuriame karo metais veikė vokiečių karinė valdžia; Lietuvos gyventojų buitį Pirmojo pasaulinio karo metais perteikiančios vokiečių karių fotografijos iš Kauno IX forto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių; Jano Bułhako Vilniaus fotografijos iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės fotografijos iš Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus bei Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Virtualią parodą rasite čia.

Parengta pagal Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro informaciją