Vasara – atostogų metas. Kur atostogavo panevėžiečiai tarpukariu? 1932 m. žurnalo „Lietuvos pliažas“ 1-ame numeryje rašoma, kad „Panevėžys – miestas be pliažo. Panevėžiečiai vasarą priversti prakaituoti, neturi kur nusimaudyti. Nevėžis karščiausiais vasaros mėnesiais išsenka ir maudytis nėra tinkamas. Gilesnės vietos sunku surasti.

Tiesa, Jasnagurkas graži ir patogi vieta praleisti karštas vasaros dienas, bet visi jo savumai netinka pliažui. Jis lankomas norinčių pasislėpti nuo saulės medžių pavėsy. Todėl panevėžiečiai, kas tik gali, kam sąlygos leidžia, sprunka iš savo miesto į įvairias vasarojimo vietas“.

Atostogų krypties pasirinkimas priklausė nuo finansinių galimybių ir šeimos narių pomėgių. Vieni  rinkosi poilsį kaime, kiti – Lietuvos kurortuose, pirmiausia Palangoje. Kurorte panevėžiečius džiugino ne tik jūra, saulė, pliažas, bet ir pramogos: veikė vasaros teatras, kinas, kasdien griežė orkestras, buvo rengiamos įvairios šventės ir ekskursijos. Vaikai pajūryje mėgavosi sūpuoklėmis, lauko biliardu, karuselėmis.

Palangą atostogų karaliene vadino ne vienas ten pabuvojęs panevėžietis.