Birželio 27 d. minime Tarptautinę žvejų dieną. Ją minėti nutarta 1984 m. Tarptautinėje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje Romoje. O birželio 29 d. pažymime žvejų globėjo šv. Petro vardadienį. Šia proga pristatome fotografiją iš Kazimiero Vitkaus fondo FKV, kurioje įamžinti laisvalaikiu žvejojantys aktoriai Panevėžio dramos teatro gastrolių metu.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Romualdas Urvinis savo knygoje „Atleisk man, Mokytojau…“ prisimena: „Šaunus tas laikas, kada išvargę po žiemos darbų, išleidę keletą sezono spektaklių, įsibėgėjus pavasariui, galime patraukti skersai Lietuvos. <…>

Visada buvau priešininkas pavasarinio darbo stacionare. <…> O štai išleki į gamtą, iš miestuko į miestuką… Ir taip beveik mėnesį. Šaunu.

Na, o namuose prieš gastroles vykdavo didysis krovimasis reikalingiausių rakandų ir produktų. Aišku, priklausomai nuo gastrolinio maršruto trukmės, gamtovaizdžio ir sezono meto. Juk svarbu, ar tai grybų, uogų sezonas, ar yra upė, ežeras, ar giria, ar Žemaitija, ar Dzūkija…

Taip prasidėjo ir vienas iš daugelio gastrolių po Lietuvą rytas. Daugelis lagaminų ir krepšių jau buvo sukaišiota po „gazelkos“ sėdynėmis, o meškerės, mūsų svarbiausias gastrolių instrumentas, pagarbiai parištas autobuso palubėje. <…>

Nuvykę į miestuką, mes, jaunieji, pasėdavom papildomos reklamos, „lėtučkėmis“ vadinamos, dabar – skrajutėmis; išstatydavom didesnėse vitrinose nuotraukų stendus, o miestelio aikštėje – didelį skydą su spektaklio pavadinimu. <…>

Užkandę iki spektaklio pabirdavome kas kur. Vieni – į krautuves, kiti – į kapinaites, o mes tai jau prie upeliūkščių. O žvejų anais laikais teatre buvo nemažai. Mieste turėjome net atskirą žvejų būrelį. Jam priklausė R. Klasčius, B. Babkauskas, V. Zabarauskas, A. Belazaras, V. Šantaras ir aš. O kur dar J. Alekna, A. Sklenikas, A. Masiulis, S. Petronaitis, V. Sladkovas, kur čia visus beišskaičiuosi. Va tada, atrodo, tikrai žinojome, ką reiškia visą pusdienį pabūti gamtoje…

Puikus žvejys ir žinovas Vytautas Šantaras paklausdavo vietinių, kur čia geriau kimba, bet mudu kažkodėl visada patraukdavome į priešingą pusę. <…> Šaunios tos laukimo valandžiukės, kai, pabėrus trupinių ar kruopų į upę, nežinai, kuo labiau – sliekais ar tešla susigundys žuvys. <…>

Artėjo spektaklio metas… Tad, suvynioję meškeres, išsimaudę ir sudėję į bendrą maišą žuvį, pakrantėmis patraukėm miestuko link.“

Žvejyba – puikus atsipalaidavimo ir laisvalaikio praleidimo būdas gamtoje.