Pastaraisiais dešimtmečiais prekybos centrai lūžta nuo prekių gausos. Sovietmečio pirkėjų patirtis buvo kiek kitokia. Vyresnės kartos žmonės pamena, kad tais laikais mėsos ir jos produktų eilėse reikėdavo laukti ne vieną valandą, o ir sulaukus pirkti buvo galima tik labai ribotą kiekį. Sovietinis elitas tokių sunkumų nepatirdavo ir pirkdavo specializuotose parduotuvėse.

1984 m. birželio 16 d. „Panevėžio tiesa“ rašė: „Mūsų miesto gyventojai gana daug vartoja mėsos ir jos produktų. Per du dešimtmečius, nors buvo keleri blogesni metai, jos vartojimas padidėjo daugiau kaip 50 procentų. Gana platus kombinato mėsos ir jos gaminių asortimentas.

Užėjus į parduotuves, yra ko pasirinkti. Maisto prekių prekybos susivienijimas turi platų parduotuvių tinklą ir moka prekiauti mėsos produktais. <…> Bet kartais matome savitarnos parduotuvėse ir prie prekystalių lūkuriuojančių, svarstančių, besirenkančių pirkinį žmonių. Vadinasi kažko trūksta pirkėjams, jie dar ne visiškai patenkinti. O kuo – nesunku įspėti. Norėtų daugiau matyti liesesnės kiaulienos, antros kategorijos paukštienos, na ir rūkytų gaminių. <…> Pirkėjai nori, kad prekystaliai būtų visada pilni mėsos gaminių, o kombinatui dar rūpi, kad visa produkcija būtų gerai pagaminta.“

Sovietmečiu mėsa parduotuvėse buvo ypač deficitinė prekė. Tad žvelgiant į fotografiją belieka tik spėlioti – ar Panevėžio maisto produktų parduotuvės Nr. 92 mėsos skyriaus šaldytuvai pilni produktų dėl to, kad buvo fotografuojama, ar visada šioje parduotuvėje būdavo platus prekių asortimentas? Į šį klausimą galbūt mums galėtų atsakyti vyresnės kartos žmonės, menantys šį laikmetį.