Spalio 9 d. minėjome Pasaulinę pašto dieną. Būtent tą dieną 1874 m. Berne (Šveicarija) įkurta Bendroji pašto sąjunga, nuo 1878 m. – Pasaulinė pašto sąjunga. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti sklandų pašto tarnybų darbą visame pasaulyje.

Lapkričio 16-ąją minėsime Lietuvos pašto dieną.

Lietuvos paštas oficialiai įkurtas 1918 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Paštų, telegrafų ir telefonų valdyba (toliau – Pašto valdyba). Pradėtas aktyviai organizuoti Lietuvos pašto tinklas, suformuotas Pašto valdybos personalas, atidarytos pašto įstaigos apskričių centruose, vėliau – mažesniuose miesteliuose.

Buvęs paštininkas Fortunatas Žemaitis atsiminimuose „Panevėžio paštas“ (Nuo krivulės iki raketos. 1968, p. 170) rašo: „1918 m. pabaigoje, vokiečiams pradėjus trauktis iš Lietuvos, jau susiorganizavusi Kaune Pašto valdyba paskyrė pil. Bacevičių Panevėžio pašto įgaliotiniu-viršininku. Gautus iš Pašto valdybos įgaliojimus, instrukcijas, tarifų lentelę, knygas ir pašto ženklų avansą jis parnešė iš Kauno į Panevėžį pėsčias ir perėmė iš vokiečių buv. jų paštą Elektros g., Gražio namuose, prie tako į lieptus per Nevėžį į Senamiestį. Prie durų iškabino užrašą „PANEVĖŽIO KRASA“ [paštas].

Kiek vėliau pašto viršininku buvo paskirtas buv. rusų pašto valdininkas Povilas Blakutis, kuris ir laikomas pirmutiniu Lietuvos pašto valdininku Panevėžyje. Gauti toms pareigoms paskyrimą ir jam teko eiti iš Panevėžio į Kauną pėsčiom.“

O štai kas rašoma apie Panevėžio paštininkus 1927 m. laikraščio „Paštininkų žodis“ 6-ame numeryje: „Nors paštininkų materiališkos ir morališkos sąlygos, palyginus su kitais, yra ne per geriausios <…>, bet pažiūrėjus į Panevėžio paštininkų darbą, tenka džiaugtis. Čia, rodos, ne tik kalbama, bet ir dirbama.

Pašto administracijos dėka tarnautojuose palaikomas solidarumas ir vienybė. Įstaigoje viešpatauja demokratizmo ir tautiškumo dvasia. Pasigėrėdamas pasakysiu, jog nežiūrint didelio tarnautojų skaičiaus, įvairių netobulumų atsitinka gan retai. Panevėžio paštas bene bus pirmas ir blaivumo atžvilgiu.

Paštininkai uoliai ir organizuotai dalyvauja visose kultūros, meno, ir bendrai, asmens lavinimos kuopose ir sekcijoje. Nemaža prisideda ir prie tautinio darbo. <…>

Šiemet uoliai pradėta imtis ir švietimo darbo. Pačių tarnautojų aukomis įsteigtas knygynėlis ir skaitykla, išrašinėjama įvairių laikraščių ir žurnalų net svetimomis kalbomis.

O vis dėlto ir tarnybos darbuose nėra apsileidę. Kaip būtų gražu, kad visos Lietuvos paštininkai sudarytų vieną bendrą frontą, kurio idėja būtų dirbti visomis jėgomis tautos gerovei.“