Prisiminkime daugeliui Lietuvos žmonių gerai žinomą gydytoją chirurgę Oną Barisaitę, kilusią iš Panevėžio, dalinusią save ir savo gyvenimą kiekvienam, kuriam reikėjo pagalbos bei atjautos, neskaičiavusią darbo valandų ir kurios 90-ąsias gimimo metines minime šių metų gruodžio 22-ą dieną.

1934 m. gruodžio 22 d. Juozo ir Sofijos Barisų šeimoje Panevėžyje pasaulį išvydo būsimoji gydytoja chirurgė Ona Barisaitė. Ji – jauniausias vaikas šeimoje, gimusi per savo tėvelio gimtadienį. Šeimoje jau augo Danutė (1929), Laima (1930) ir Antanas (1933).

1940–1944 m. O. Barisaitė mokėsi Panevėžio pradžios mokykloje Nr. 1. Vėliau – Panevėžio II vidurinėje mokykloje (dabar – Vytauto Žemkalnio gimnazija), kurią baigė 1952 m. sidabro medaliu. Norėjo studijuoti Kauno medicinos institute, bet nebuvo priimta, nes tėvelis J. Barisas buvęs tremtinys. Įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Mokslus baigė 1958 m. ir buvo paskirta dirbti chirurge Vilniaus I tarybinėje klinikinėje ligoninėje. Teko dirbti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Hospitalinės chirurgijos katedros vyr. laborante, Širdies ir kraujagyslių sistemos eksperimentinės chirurgijos skyriaus vyr. moksline bendradarbe. Vėliau dirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.

Tuometinis Vilniaus universiteto Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas, med. m. dr. Pranas Norkūnas apie savo buvusią gabią studentę ir kolegę sakė: „Onutė Barisaitė kol kas vienintelė chirurgė keturiuose sostinės klinikinės ligoninės bendrosios chirurgijos skyriuose. Vienintelė dideliame vyrų būryje. Ne tiek daug chirurgių ir kitose respublikos gydymo įstaigose, nes chirurgo specialybė yra ypatinga. Reikalaujanti, be visko, kas privalu kiekvienam medikui, dar ir didelės ištvermės. Vyriškos ištvermės! Stipruolio sveikatos. Ištvermingumas chirurgui – būtiniausias privalumas. Gydytoja Onutė turi absoliučiai visas būtiniausias savybes <…>. Ji itin nuosekli, kantri, atkakli, dargi užsispyrusi – gerąja to žodžio prasme. Jautri ir švelni ligoniams. Ir nepaprastai reikli sau. Onutė – gydytoja iš pašaukimo, o šitai visų jos jėgų versmė. <…> Tikrai didžiai jaučianti profesinę atsakomybę. Ištikima šventai mediko priesaikai.“ (Švyturys. 1980, nr. 9, p. 19)

1984 m. O. Barisaitei suteikta aukščiausia gydytojo chirurgo kvalifikacinė kategorija. 1985–2000 m. – kardiochirurgė Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre.

Kolegos vertino chirurgės O. Barisaitės savitą darbo strategiją ir taktiką, kuri garantuodavo sėkmingą subtiliausių chirurginių operacijų baigmę. Operacijų, kurios užsitęsdavo po kelias valandas. Juo sunkesnis ligonis, juo akyliau ir ryžtingiau imdavosi jį gydyti. Grūmėsi iki visiškos pergalės ar žmogaus paskutinio atodūsio.

Savo pasišventimą chirurgijai ir ligoniams derino su dailininkės talentu ir nupiešė beveik visų Vilniuje darytų širdies operacijų schemas.

Kardiochirurgas, prof. Vytautas Sirvydis monografijoje „Širdies operacijos“ (2021), iliustruotoje O. Barisaitės piešiniais, rašo: „Ši nepaprastai pasišventusi ligoniams ir chirurgijai gydytoja į širdies chirurgų būrį įsiliejo jau didelę dalį savo gyvenimo paskyrusi bendrajai chirurgijai. Atėjusi dirbti į Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centrą, pati širdies operacijų jau nedarė, tačiau kasdien asistuodavo per šias operacijas, ypač sunkias ir visas pirmą kartą atliekamas. Pasibaigus operacijai, dar ilgai likdavo klinikoje, kol nupiešdavo asistuotos operacijos schemą, o neretai keletą jos variantų. Ryte aptardavo piešinius su operavusiu chirurgu ir dar juos tobulindavo. Per ilgus darbo metus jai pavyko nupiešti beveik visų klinikoje atliktų operacijų schemas, didelę dalį šių schemų daug kartų perdarius ir patobulinus.“

Ši monografija įamžina išskirtinius daktarės O. Barisaitės darbus. Spalvotos operacijų iliustracijos nupieštos nepaprastai tiksliai.

Be minėtos monografijos O. Barisaitės iliustracijų yra šiose knygose: „Klinikinė chirurgija“ (1969, 1980), „Širdis yra graži. Knyga apie profesorių Algimantą Marcinkevičių“ (2011).

Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikos įkūrėjo prof. Algimanto Marcinkevičiaus palaikoma O. Barisaitė rinko eksponatus Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje kuriamam Lietuvos chirurgų draugijos muziejui.

1991 m. sausio 13 d. kartu su kitais gydytojais O. Barisaitė prie Seimo organizavo Raudonojo Kryžiaus medicinos punktą ir teikė pagalbą nukentėjusiems. Už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Į Amžinybę Ona Barisaitė iškeliavo 2011 m. birželio 26 d. Vilniuje.

Po O. Barisaitės mirties kaimynė Birutė Sriogytė-Vaitkienė rašė: „Gal kada nors prie mūsų senstančio namo sienos kabos lentelė, kurioje bus įrašyti <…> žmonių vardai, o pirmasis iš jų turėtų būti atsidavusios žmonėms, taurios, pasiaukojančios, materialinių vertybių nesuviliotos, didelio talento ir nestandartinio charakterio gydytojos Onos Barisaitės vardas. Šie žodžiai apie a. a. Onytę ne mano – paskambinau dabar Utenoje gyvenančiai buvusiai 15 bt. kaimynei Irenai Kuosaitei ir paprašiau pasakyti, kuo, Jos nuomone, Onytė (taip Ją vadino visi mūsų namo gyventojai ir turbūt visi Ją pažinojusieji) skyrėsi iš kitų šalia mūsų gyvenusiųjų. Nė kiek nestebina, kad taip pat pagarbiai, šiltai ir su meile apie ją, neskyrusią gydomojo ir slaugomojo darbo, aukščiau už viską kėlusią gydytojo pareigą, yra kalbėjęs prof. A. Marcinkevičius <…>.

Mūsų name nebuvo nė vieno, kuris nebūtų beldęs į Onytės duris. Dažnai jas praverdavo sesuo Danutė, nes Onytė paromis negrįždavo iš ligoninės arba lankydavo jos besišaukiančius pažįstamus ir pažįstamų pažįstamus, jų mamas, tėvus, giminaičius, vaikus. Danutė pasakydavo, kada Onytė grįš, ir pati pranešdavo sesutei, kas jos šaukiasi. Žinojome, kad būtinai ateis, net ir tada, jeigu grįš vėlai, visą dieną nevalgiusi, vos ant kojų bepastovinti iš nuovargio. O ankstų rytą vėl paskubom bėgs į darbą… Tas pasiaukojimas kilo iš giliausio įsitikinimo, kad taip turi elgtis, iš tikro Tikėjimo, todėl be atlygio, be menkiausios naudos sau.“ (PAVB, Barisų šeimos fondas F155)

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomas Barisų šeimos fondas F155, kurį dovanojo giminaitės – šviesaus atminimo Danutė Barisaitė ir Asta Giniūnienė. Fonde – Barisų šeimos dokumentai, fotografijos, korespondencija, grafikės L. S. Barisaitės lietos akvarelės, grafikos kūriniai, karpiniai, monotipijos ir kt., O. Barisaitės piešiniai, dienoraščiai ir kiti dokumentai.

Rengiant informaciją naudotasi Barisų šeimos fondu F155, Aleksandros Šilgalytės fondu F80 ir bibliotekos fondo leidiniais.

Galerijoje – fotografijos ir piešiniai iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomo Barisų šeimos fondo F155 ir Aleksandros Šilgalytės fondo F80

Kviečiame domėtis!

Informaciją parengė
Rasa Ošlapienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius