Tarpukariu Lietuvos miestuose ir miesteliuose viena smagiausių žiemos pramogų buvo čiuožimas ant ledo. Didesniuose miestuose veikdavo ne viena, bet kelios čiuožyklos. Čiuožėjus linksmindavo muzika. Kai kurių miestų čiuožyklose tam tikromis dienomis grodavo orkestras. Skambant muzikai, išbandyti pačiūžas susigundydavo net niekada ant jų nestovėję.

Pristatome fotografiją, kurioje užfiksuota Lietuvos universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas) Matematikos-gamtos fakulteto studentė Julija Juodeškaitė (vėliau – Rapšienė) su draugėmis Kauno S. Daukanto gatvės čiuožykloje.

1935 m. ji kartu su vyru, pedagogu ir vertėju Petru Rapšiu atvyko gyventi į Panevėžį. Dėstė matematiką Panevėžio mergaičių gimnazijoje (dabar – Vytauto Žemkalnio gimnazija).

Galime nuspėti, kad ir Panevėžyje Julija Juodeškaitė-Rapšienė neatsisakė malonumo apsilankyti miesto čiuožykloje.

1935 m. sausio 27 d. „Panevėžio balsas“ rašė: „Čiuožyklos Panevėžyje net trys: prie didžiojo tilto, prie lieptų ir priešais vyrų gimnaziją. <…> Panevėžiečiams, kurie mėgsta pasičiužinėti, šiemet nekoks sezonas, nes pirmiau buvo labai šalta, o dabar paleido ledą, kad negalima čiuožti, neskaitant keletos gražių dienų. Iš dabar Panevėžy esamų trijų čiuožyklų, labiausiai lankoma šaulių čiuožykla, nes ji yra didžiausia ir geriausiai prižiūrima.“

Čiuožykloje skambėjo muzika, buvo rengiamos čiuožimo varžybos.

To meto „Panevėžio balsas“ čiuožėjams reklamavo chemiko Venanto Morkūno laboratorijoje „Bitelė“ pagamintą batų tepalą: „Čiuožykloj, kad nenušaltum kojas, vartok avalynės kremą „Bitelė“. Luksus „Bitelė“ visai nepraleidžia šalčio. Senai ištirta priemonė.“ (1935 01 06)

Čiuožyklos po atviru dangumi buvo labai mėgstamos tarpukario panevėžiečių.

Dabar Panevėžyje čiuožimo mėgėjų laukia 2024 m. pabaigoje duris atvėrusi atnaujinta Panevėžio ledo arena.