Panevėžys XX amžiaus antroje pusėje tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos pramonės centrų, kuriame koja kojon su pramone žengė ir kultūrinis gyvenimas. Didžiosios miesto gamyklos turėjo savo orkestrus, chorus, kūrėsi įvairūs darbuotojų klubai, bibliotekos.

Ypač populiarūs mieste buvo chorai, susiję su miesto pramonės įmonėmis. Jie aktyviai dalyvavo ne tik darbo kolektyvų šventėse, bet ir miesto kultūriniame gyvenime. Chorai dažnai pasirodydavo miesto ir dainų šventėse, sąskrydžiuose bei kituose renginiuose.

Pristatome fotografiją, kurioje užfiksuotas Panevėžio cukraus fabriko vyrų choras, švenčiantis 35-erių metų sukaktį.

Panevėžio cukraus fabriko vyrų choras įkurtas 1954 m. tuometinio pamainos viršininko Broniaus Kačkaus (vėliau – Panevėžio cukraus fabriko direktorius, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininkas) iniciatyva.

Prabėgus 35-eriems metams, 1989 m. rugpjūčio 1 d. „Panevėžio tiesa“ rašė: „Cukraus fabriko vyrų choras, švenčiantis savo 35-metį – berods, vienintelis toks kolektyvas visame Panevėžio mieste, turintis senas propaguojamo saviveiklinio dainavimo meno tradicijas <…>.

Šiuo metu, trečius metus vadovaujant jaunai, energingai Editai Sargautytei, choras įgauna visai kitokį vaizdą. Kolektyvas pastebimai atjaunėjo. Daug prie šio choro prisidėjęs dabartinis choro seniūnas V. Aukštuolis.

<…> per repeticijas, koncertus būna tokių gražių sudainavimo vietų, akordų, kad krūtinę užvaldo begalinė džiaugsmo banga: „O dainuoja Cukraus fabriko vyrai!“ (,,Tai dainuos vyrų širdys, kai per Lietuvą eis…“). Draugiškus ryšius palaikome su Šiaulių „Verpsto“ moterų choru. Šiemet dalyvavome rajoninėje dainų šventėje Krekenavoje. Koncertavome Ariogaloje, Raseinių rajone, miesto gamyklose. Paskutinis šių metų vyrų choro akordas nuskambėjo Vilniuje, Kalnų parke, pažymint 65 metines nuo 1924 metais įvykusios pirmosios dainų šventės. Ateinantį sezoną mūsų laukia daug apžiūrų, konkursų, koncertų. Didžiausias išbandymas – 1990 metų Lietuvos tautinė dainų šventė Vilniuje.“