Panevėžio kraštotyros muziejaus projektas ir paroda „Liaudos žemė. Ką slepia Senkevičiaus dėžutė?“ siekia atspindėti bendrą lietuvių ir lenkų paveldą, nagrinėjant, kaip lenkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Henryko Senkevičiaus (Henryk Sienkiewicz, 1846–1916) romanas „Tvanas“ (1886) ir jo sukurtas Liaudos žemės mitas prisidėjo prie modernios lenkų tautos formavimosi, o taip pat kelia klausimą apie bajoriškojo paveldo vietą šiuolaikinėje lietuvių atmintyje.

H. Senkevičiaus romanas itin svarbus Panevėžio krašto kultūros istorijai. Jame aprašomos mūsų regiono vietovės – dabartiniai Panevėžio, Kėdainių bei Radviliškio rajonai. Romano herojai gyvena Liubičiaus, Mitriūnų, Pociūnėlių ir kituose dvaruose. XVII a. vidurio kovų su švedais scenos nukelia į Kėdainius, Klovainius, minimi Biržai.

Projektas įgyvendintas dviem etapais: 2024 m. fotografuotos romane minimos vietovės, parengta virtuali paroda „Laiko paženklinti Henryko Senkevičiaus „Tvano“ keliai“. Taip pat užmegzti ryšiai su Henryko Senkevičiaus memorialiniu muziejumi Oblengoreke, Kelcų nacionaliniu muziejumi ir kitais partneriais, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Projektui gautas Lietuvos kultūros tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės finansavimas.

2025 m. spalio 24 d. Panevėžio miesto dailės galerijoje (Respublikos g. 3) atidaryta Panevėžio kraštotyros muziejaus ir projekto partnerių tarptautinė paroda „Liaudos žemė. Ką slepia Senkevičiaus dėžutė?“.

Svarbiausią parodos eksponatą ir idėjos šaltinį – dėžutę, kurią rašytojui 1900 m. padovanojo Liaudos bajorai, sudėję į ją romane užfiksuoto regiono vietovių nuotraukas ir dovanotojų sąrašus – š. m. rugsėjo mėn. Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkai parsigabeno iš H. Senkevičiaus muziejaus Lenkijoje.

Artefaktai parodoje eksponuojami žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, suteikiant jiems istorinį kontekstą ir pristatant kaip bendrą kultūros paveldą. Parodoje taip pat keliamas klausimas: ar bajoriškasis paveldas lietuvių sąmonėje vis dar išlieka svetimas?

Paroda Panevėžio miesto dailės galerijoje veiks iki 2026 m. sausio 18 dienos.

Ją lydės renginiai visuomenei – paskaitos ir ekskursijos.

PASKAITOS

Spalio 24 d. 13.30 val. „Henryko Senkevičiaus 25-erių metų kūrybos jubiliejaus atgarsiai – Liaudos dėžutės paslaptys“. Prof. habil. dr. Inesa Szulska, Varšuvos universiteto Baltistikos skyrius

Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23)

Lapkričio 8 d. 12.30 val. „Lietuvos lenko tapatybės paieškos XX a. pradžioje“. Prof. dr. Rimantas Miknys, Lietuvos istorijos institutas

Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23)

Lapkričio 16 d. 12.30 val. „Bajorkaimio fenomenas: architektūros ir gyvenimo būdo bruožai“. Doc. dr. Marius Daraškevičius, Vilniaus dailės akademija

Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23)

EKSKURSIJOS

Nuo spalio 25 d. iki 2026 m. sausio 18 d. vyks ekskursijos po parodą. Būtina išankstinė registracija tel. +370 45 596181.

Spalio–sausio mėn. šeštadieniais 14 val. lankytojai kviečiami dalyvauti srautinėse ekskursijose po parodą be išankstinės registracijos.

Ekskursijos mokamos.

Rengėjas – Panevėžio kraštotyros muziejus.

Pagrindinis partneris – Nacionalinis muziejus Kelcuose ir jo padalinys – Henryko Senkevičiaus memorialinis muziejus Oblengoreke.

Partneriai: Panevėžio miesto dailės galerija, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Kėdainių krašto muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lenkijos nacionalinė filmoteka – Audiovizualinis institutas (FINA), Bistrampolio dvaras.

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio kraštotyros muziejus.

Informaciniai partneriai: LRT, Senvagė, Panevėžys NOW, Sekundė, AINA.lt, Lenkijos institutas Vilniuje, Pulsas.

Parengta pagal Panevėžio kraštotyros muziejaus informaciją