2025 m. spalio 22 d. minime pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko (1875–1958) 150-ąsias gimimo metines.

Kazimieras Paltarokas – ne tik kunigas, vyskupijos valdytojas, bet ir švietėjas, kultūros puoselėtojas, pedagogas.

Jo tėviškė netoli Panevėžio – Gailionių kaime Pakruojo rajone. Pradinę mokyklą lankė Joniškėlyje, vėliau mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje. 1902 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją ir kovo 22 d. įšventintas kunigu.

Pirmieji darbo metai prabėgo Liepojoje, dirbo vikaru, trijų aukštųjų mokyklų kapelionu, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Vėliau vikaravo Surviliškyje, pagarsėjo kaip blaivybės propaguotojas. Nuo 1911 m. K. Paltarokas Kauno kunigų seminarijos lotynų kalbos, teologijos, sociologijos ir filosofijos dėstytojas, vicerektorius. 1922–1926 m. Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto pastoracinės teologijos katedros vedėjas, profesorius.

1926 metais, naujai pertvarkius Lietuvos bažnytinę provinciją, K. Paltarokas paskiriamas pirmuoju Panevėžio vyskupijos vyskupu. Panevėžyje pergyveno visas suirutes, Antrąjį pasaulinį karą. Nuo 1949 metų, po represijų Lietuvoje nelikus nė vieno vyskupo, K. Paltarokas buvo ir Vilniaus arkivyskupijos valdytojas.

Jam valdant Panevėžyje pastatydinta Kristaus Karaliaus katedra, pradėti statyti kunigų seminarijos rūmai, įkurta kapitulą, įrengta Katalikų veikimo centro būstinė, katalikiška „Bangos“ spaustuvė. Vyskupijoje jo dėka iškilo keliolika bažnyčių, koplyčių, altarijų, įkurtos parapijos, vienuolynai, katalikiškos organizacijos, įšventinti 195 nauji kunigai.

K. Paltarokas siekė naujovių Lietuvos katalikų bažnyčioje, atsisakant didelių klebonijų ūkių, civilinės metrikacijos nepripažinimo, rinkliavų iš parapijiečių. Sovietmečiu nepaisydamas draudimų katekizavo vaikus, teikė Sutvirtinimo sakramentą. 1955 m. Lietuvai konsekravo du vyskupus – P. Maželį ir J. Steponavičių.

Savo ganytojiškuose laiškuose K. Paltarokas atskleidė išskirtinę spaudos reikšmę tikėjimui stiprinti. Viename iš jų buvo cituojami Šv. Tėvo Pijaus X žodžiai: „Veltui statysite bažnyčias, rengsite misijas, steigsite mokyklas, darysite visokius gerus darbus; visos jūsų pastangos nueis niekais, jeigu nemokėsite naudotis apsigynimo ir puolimo ginklu, koks yra lietuviška spauda.“ Vyskupas neapsiribojo vien žodžiais. 1935 m. jo iniciatyva įsteigtas Panevėžio vyskupijos laikraštis „Panevėžio garsas“. Jis pats rašė straipsnius, parengė ir išleido teologijos, sociologijos knygų, tikybos vadovėlių, apie 50 ganytojiškų laiškų pastoracijos, katalikų veikimo ir kitais aktualiais klausimais.

Mirė 1958 m. sausio 3 d. Vilniuje. Sausio 7 d. palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kriptoje.

K. Paltarokas – Panevėžio miesto garbės pilietis.

Panevėžio Švč. Trejybės rektorate, Panevėžio vyskupijos kurijos archyve, Panevėžio kraštotyros muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje ir kitose Lietuvos institucijose saugoma gausi dokumentinė medžiaga, liudijanti vyskupo gyvenimą. Kviečiame apsilankyti portale epaveldas.lt ir peržiūrėti Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus darbuotojų parengtą virtualią parodą „Vyskupas Kazimieras Paltarokas“, kurioje – mūsų bibliotekos ir kitų institucijų skaitmenintos vyskupo K. Paltaroko fotografijos, jo rašytinis palikimas.

Virtualios parodos prieiga internetu.

Nuotraukoje – J. E. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. XX a. I p. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Informaciją parengė
Aušra Veličkienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius