Giedrė Puodžiukaitytė kūrybinio proceso metu. Vilnius. Apie 1975 m. PAVB, Benedikto Puodžiukaičio fondas F56-219/2

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Dailininkei tekstilininkei Giedrei Puodžiukaitytei – 80

2026 m. sausio 11 d. minime dailininkės tekstilininkės Giedrės Puodžiukaitytės 80-ąsias gimimo metines. Talentingos menininkės kūrybinis kelias nutrūko pačioje gyvenimo pilnatvėje.

Giedrė Puodžiukaitytė gimė 1946 m. sausio 11 d. Panevėžyje, pedagogų Benedikto ir Genovaitės Puodžiukaičių šeimoje. 1963 m. baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, lankė Panevėžio dailės studiją „Spektras“. 1963–1968 m. studijavo tekstilę Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija).

Nuo 1967 m. dirbo LSSR Liaudies meno rūmuose (dabar – Lietuvos nacionalinis kultūros centras): 1967–1970 m. – dailininke apipavidalintoja, 1970–1974 m. – metodininke, nuo 1974 m. – Dailės skyriaus (vėliau – Tautodailės sektoriaus) vedėja. Nuo 1975 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Sukūrė gobelenus: „Ąžuolas“ (1971), „Du portretai“ (1972), „Oi, jojau, jojau…“ (1974), „Pavasaris“ (1980), taip pat išaudė gobelenų visuomeniniams interjerams: „Kviesliai“ Joniškio civilinės metrikacijos biure (1973) ir „Vasara“ Alytaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje (1978). Be to kūrė kompozicijas pinikų technika („Kolūkiečiai“, 1969), batikos darbus („Paukštis“, 1972), piešė akvarele.

G. Puodžiukaitytė sudarė leidinius „Dainų šventės kostiumai“ (1980) ir „Kostiumai chorams“ (1989). Nuo 1968 m. savo kūrinius eksponavo Lietuvos bei užsienio taikomosios dailės parodose. Menininkės darbų yra Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose.

Giedrė Puodžiukaitytė mirė 1998 m. birželio 11 d. Vilniuje. Palaidota Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (Ramygalos g.) šeimos kapavietėje. Antkapinis paminklas sukurtas tautodailininko Arvydo Petrulio.

Iš žurnalistės I. V. Bielskytės atsiminimų

Kaip neprisiminti po studijų sostinės paviliotos, bet miesto dailės parodose mielai savo gobelenus eksponuodavusios dar vienos panevėžietės – tekstilės dailininkės Giedrės Puodžiukaitytės (1946–1998). Mieste gimusią ir augusią dailininkę traukė ir žavėjo gamtos grožis, ji mėgo stebėti, pajausti, perteikti subtilią metų laikų kaitą – gobelenai „Pavasaris“, „Rudens rytas“ (pastarasis buvo nupirktas LDM).

Liaudies meno rūmuose kuravusi tekstilę ir konsultavusi krašto audėjas, dailininkė kūrybai galėjo skirti tik laisvalaikį. Ji kūrė įvairių technikų kilimus visuomeniniams interjerams, per tris kūrybos dešimtmečius dalyvavo šalies ir užsienio parodose. Gerbiamų miesto pedagogų, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų – knygų vertėjo Benedikto Puodžiukaičio ir jo žmonos Genovaitės – šeimoje išaugusi Giedrė buvo charizmatiška asmenybė spinduliavusi optimizmą ir gerą nuotaiką, nestokojusi ironiško žvilgsnio į to meto kultūros aktualijas <…>. Puodžiukaičių namus aplankydavusiems draugams Giedrės mama pasididžiuodama parodydavo dukters jai išaustą „Rūpintojėlį“, vėliau ir pati išmoko austi tautines juostas, dalyvavo tautodailės parodose. Talentingos tekstilės dailininkės Giedrės Puodžiukaitytės kūrybinis kelias nutrūko pačioje gyvenimo vasaros pilnatvėje.

Ypač skaudu apie tai galvoti žvelgiant į „Lietuvos gobeleno“ albume sudėtas Giedrės gobelenų nuotraukas, ypač džiugią, kaip ir pati autorė, žydėjimo nuotaiką, skleidžiantį gobeleną „Vasara“. Aplink pievų gėlių žiedus plasnoja daugybė įvairiaspalvių egzotiškų drugelių, panevėžiečiams matytų gal tik garsioje Valerijono Straševičiaus kolekcijoje. (Bielskytė, Irena Vida. Pradingusio lygumų grožio ataudų ieškojimai // Senvagė. 2015, Nr. 1, p. 39)

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomas Benedikto Puodžiukaičio fondas F56. Fonde saugoma B. Puodžiukaičio biografinė medžiaga, kūrybinės veiklos dokumentai, korespondencija, portretinės, darbinės veiklos, laisvalaikio ir šeimos nuotraukos, taip pat G. Puodžiukaitytės krikšto sūnaus Dariaus Juodkūnaičio dovanotas menininkės akvarele tapytas paveikslas.

Rengiant informaciją naudotasi Benedikto Puodžiukaičio fondu F56, I. V. Bielskytės straipsniu „Pradingusio lygumų grožio ataudų ieškojimai“ („Senvagė“, 2015, Nr. 1) ir „Lietuvos dailininkų žodyno. 1944–1990“ IV tomu (Vilnius, 2016, p. 581).

Galerijoje – fotografijos ir leidiniai iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomo Benedikto Puodžiukaičio fondo F56 bei bibliotekos fondo.

Informaciją parengė
Rasa Ošlapienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius