Minėdami Lietuvių kalbos dienas, pristatome trumpą pažintį su rytų aukštaičių panevėžiškių patarme. Panevėžiškių patarmė – rytų aukštaičių patarmės dalis. Pagrindinė skiriamoji ypatybė – trumpųjų galūninių balsių redukcija (sutrumpėjimas). Šia tarme šnekama į šiaurę ir į pietus nuo Panevėžio: Šeduvos, Pakruojo, Pasvalio, Smilgių, Linkuvos, Vaškų, Žeimelio, Biržų, Siesikų, Krekenavos, Raguvos, Karsakiškio apylinkėse. Kaip ir kiti rytų aukštaičiai, siaurina dvigarsius am, an, em, en ir ą, ę, bet juos taria labai nevienodai.

Panevėžiškių patarmė yra pati didžiausia ir sudėtingiausia rytų aukštaičių patarmės dalis, kurioje pagal kirčio atitraukimo ir galūnių redukcijos laipsnį aiškiai išsiskiria dvi jos dalys: šiaurinė (vadinamieji šiaurės panevėžiškiai) ir pietinė (vadinamieji pietų panevėžiškiai). Fonetiniu aspektu sudėtingesnė šiaurinė dalis. Pietų panevėžiškiai yra lyg tarpinė grandis tarp šiaurės panevėžiškių ir anykštėnų; būdingas sąlyginis kirčio atitraukimas, ne tokia intensyvi trumpųjų galūnės balsių redukcija.

O kaip skamba šios šnektos gyvai? Kviečiame pasiklausyti dviejų garso įrašų, kuriuos įgarsino žymūs Lietuvos žmonės, puikiai išmanantys savo gimtąsias šnektas. Pirmajame – menininkas Stasys Eidrigevičius pietų panevėžiškių šnekta (Panevėžio rajonas, Lepšių kaimas) skaito ištrauką iš savo poemos „Giedanti gaidžio galva“. Antrajame – poetas Vladas Braziūnas (Pasvalys) šiaurės panevėžiškių šnekta skaito savo eilėraštį „Savo žmonės“.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus informacija