Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka virtualiąja paroda „…privandravojau margąją karčemėlę: karčemos, smuklės, traktieriai Lietuvos šiaurės rytų Aukštaitijoje“ pažymi ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ metus ir kviečia į ekskursą tradicinės kultūros pėdsakais paklaidžioti po Aukštaitijos senąsias žemes šiaurės rytų kryptimi, pajausti vietos dvasią, stabtelint miesto ar miestelio karčemoje, pakelės smuklėje, atrasti ją tokią, kokia ji išliko dokumentuose, žmonių pasakojimuose, muziejų ekspozicijose.

Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, etninės Lietuvos branduolys, buvęs valstybės kūrimosi lopšys, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas kryžiuočių metraštininko Petro Dusburgiečio kronikoje, aprašant kunigaikščio Vytenio kovas 1294–1300 m. Jau tada regionas įvardytas valdovų žeme – Austechia, terra regis Lethowie (Aukštaitija, Lietuvos karaliaus žemė).

Kuo toliau praeityje ieškome, tuo mažiau aptinkame. Į praeities karčemas įdomu ir verta pažvelgti, nes šiandien tai jau nebeegzistuojantis reiškinys, istorijos atpažinimo ir informacijos matmuo, rašytiniuose šaltiniuose minimas XIV a. kovų su kryžiuočiais metraščiuose, išnykęs kartu su autentišku iki XX a. vidurio gyvavusiu miestelio įvaizdžiu.

Rengiant parodą, iš daugybės praeities ženklų, faktų, vertinimų, bandoma atkurti savitą Aukštaitijos kultūrinio kraštovaizdžio paveikslą: senuosius ekonominius bei socialinius, architektūrinius ir urbanistinius pavidalus, jų unikalumą; atskleisti istorinės atminties bei šiuolaikinės žmogaus aplinkos dermes.

Aukštaičiai nuo seno išlaikė alaus gaminimo ir vaišinimosi tradicijas, tad ir parodos temą įkvėpė prigimtosios kultūros tapatumo ženklai.

Apibendrinančioje parodos struktūros dalyje KARČEMŲ, SMUKLIŲ, TRAKTIERIŲ VEIKSNYS ISTORIJOJE apžvelgiama XIV – XX a. pradžios didikų, klebonų, valstiečių išlaikomų ir nuomojamų dvarų, palivarkų, miestų ir miestelių karčemų, „austerijų“, traktierių, smuklių kilmė, tipai, raida ir reikšmė tautos kultūros vyksme, jų įtaka miestų ir miestelių plėtrai, pažindinama su senųjų karčemų etnine architektūra, socialine bei dvasine reiškinio verte.

Kitose parodos dalyse medžiaga teikiama šiaurės rytų Aukštaitijos kraštovaizdžio miestų ir miestelių, kaimų teritoriniu principu.

Kuriant parodą, maksimaliai panaudoti gausūs šaltiniai: enciklopediniai žinynai, etnologinių mokslo tyrimų publikacijos, monografijos, krašto dokumentai, regioniniai leidiniai, atlasai, meno albumai. Remtasi vertinga ir įdomia medžiaga – Lietuvos miestelių tyrinėtojo architekto A. Miškinio urbanistiniais tyrimais (Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T.3, T.4. 1999–2009), „Lietuvos valsčių“ serija, K. Šešelgio (Lietuvių liaudies architektūros paminklai. 1974–1998. – T.5), mokslo įžvalgomis Elvyros Straševičienės straipsnyje (Karčemos reikšmė tautos kultūroje // Acta humanitarica universitatis Saulensis. T.15 (2012).18–28) ir kt., neapsieita ir be informacijos, skelbiamos internetiniuose tinklapiuose – duomenų bazių, informacinių sistemų.

Nuoširdžiai dėkojame geranoriškai talkinusiems kolegoms.

Parodos rengėjai tikisi, kad pateiktos žinios paskatins susidomėjusį skaitytoją, etninės kultūros gerbėją atpažinti, perskaityti ir įminti dingusio karčemų laikmečio slėpinius.

Informaciją parengė
Didžiosios skaityklos vyr. bibliotekininkė
Birutė Urbanavičienė
Tel. (845) 465565
birute. urbanaviciene@pavb.lt