Virtuali paroda

...primandravojau margąją karčemėlę: karčemos, smuklės, traktieriai Lietuvos šiaurės rytų Aukštaitijoje

Ignalinos krašte

Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Ignalinos vardas pirmą kartą paminėtas 1810 m. dokumente apie „Lukštą, Vyžuonėles ir Ignaliną“. Esminį poveikį vietovės gyvenviečių raidai ir Ignalinos atsiradimui turėjo 1858–1860 m. suprojektuotas Peterburgo – Varšuvos geležinkelis.

Rašant apie miesto ištakas dažniausiai nurodoma, kad prie Ignalinos stoties 1866 m. gyveno 85 žmonės, buvo pastatyta policijos būstinė, vėliau smuklė ir krautuvė.

XX a. pradžioje Ignalinoje jau vyko turgūs, o padaugėjus prekybininkų ir parduotuvių, gyvenvietė savaimingai tapo miesteliu.

Senąja kaimo architektūra šiandien galime pasidžiaugti apsilankę Aukštaitijos nacionaliniame parke. Jo teritorijoje pakelėse buvo gausu smuklių.

XVIII a. pabaigoje, vykstant iš Linkmenų link Kaltanėnų, buvo Peliagrindos smuklė, iš Palūšės į Pastovius – Ceikinių smuklė, dvarininko Radovidzkio smuklė. XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Linkmenų valsčiuje buvo 28 parduotuvės, iš jų 9 smuklės, kurių 2 Palūšėje ir 4 Linkmenyse, viena jų garsėjo nuo XV amžiaus. Smuklė buvo ir prie Gaveikėnų malūno. Pakelių karčemos buvę gretimuose Kukutėlių ir Paliesiaus kaimuose.

MĖČIONYS

Mėčionys – etnografinis gatvinis rėžinis kaimas, įsikūręs Dysnos upės slėnyje XVI a. viduryje ir pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1644 m. Ryžiškės žemių pirkimo pardavimo akte.

XVI–XVII a. Mėčionys priklausė Dysnos seniūnijai, kuri buvo atiduota valdyti buvusiam Dysnos kaštelionui Povilui Pacui, vėliau perėjo Vilniaus benediktinių vienuolynui ir mokėjo jam duoklę. Nuo 1841 m. iki baudžiavos panaikinimo vienuolyno valdas administravo caro valdžia. Mėčionių kaimas nustojo egzistuoti 1950 m. sukūrus kolūkį.

XIX a. pabaigoje šiauriniame kaimavietės gale stovėjo karčema, kitoje gatvės pusėje – bežemio sodybėlė. Karčemą iš valdžios nuomojęs žydas XX a. pradžioje išsikėlė, o karčemą nupirko Justinas Žemaitis ir pritaikė ją gyvenimui bei ūkio reikalams. Gyvenamasis namas apie 1880 m. pristatytas prie buvusios karčemos, kuri paversta tvartu.

Parengta pagal:
Aukštaitijos nacionalinis parkas : kaimai ir gyventojai / Saulius Stanaitis . – Vilnius : VPU l-kla, 1998. – 151, [1] p. : iliustr.

Mėčionys / Kazys Šešelgis. – Iliustr., schem. // Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1998. – T. 5 : Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos kaimai, p. 16-42.

Ignalina. Pagrindinė miestelio gatvė, apie 1916-1918 m.

Adolfo Žemaičio gyvenamasis namas su tvartu (planas) // Lietuvių liaudies architektūros paminklai. – Vilnius, 1998 – T.5 : Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos kaimai, p. 34.