Šių metų liepos 21 dieną sukanka 45 metai, kai 1980-aisiais Panevėžyje iškilmingai buvo atidaryta Nevėžio („Ekrano“ marių) užtvanka.

1976 m. Melioracijos statybos-montavimo valdyba pradėjo statyti didžiausią Nevėžio užtvanką ir vandens saugyklą prie „Ekrano“ gamyklos – vietos gyventojų vadinamą Panevėžio mariomis.

Užtvankos su tiltu statyba baigta 1979 m. Jau 1980 m. mūsų miestas turėjo savo marias – tai prie „Ekrano“ gamyklos įrengta Nevėžio užtvanka, suformavusi 84 hektarų ploto vandens telkinį, esantį 141 km nuo Nevėžio upės žiočių. Maksimalus vandens gylis – 6 metrai, o bendras vandens tūris – apie 1,9 mln. kubinių metrų.

Po marių vandeniu atsidūrė daugiausia krūmais apaugęs laukas – gyvenamųjų namų šioje vietoje nebuvo. Buvo numatyta, kad vanduo techniniams poreikiams bus tiekiamas šiaurės rytų pramoninio rajono įmonėms – pirmiausia „Ekrano“ gamyklai. Prie naujai suformuotų marių įrengtas paplūdimys.

Pastatyti užtvanką mieste buvo ilgamečio Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininko Broniaus Kačkaus idėja. Užtvankos statyba buvo sudėtinga dėl iššūkių gaminant sklendes, skirtas vandens uždarymui. Tam reikėjo gauti tinkamos kokybės plieno. Sovietmečiu šis objektas buvo laikomas nestandartiniu – Maskvos valdžia nebūtų leidusi statyti užtvankos. Dėl šios priežasties statinys oficialiai buvo įvardytas kaip priešgaisrinis tvenkinys. Skydus ir kitas konstrukcines dalis pagamino Panevėžio autokompresorių gamykla, o statybos darbus vykdė Panevėžio melioracijos statybos-montavimo valdyba. Tilto statybai buvo skirtos atskiros lėšos, o patį objektą surentė Kelių statybos valdyba Nr. 5.

Tuometinis Panevėžio melioracijos statybos-montavimo valdybos viršininkas Vytautas Bernatavičius rašė: „Didelį džiaugsmą suteikė melioratoriai Panevėžio miesto gyventojams. 1979 metais šalia didžiausios miesto įmonės – Darbo raudonosios vėliavos ordino „Ekrano“ gamyklos – baigėme įrengti tvenkinį, kurio sąmatinė vertė – daugiau kaip pusantro milijono rublių, o užimamas plotas 84 hektarai. „Panevėžio mariomis“ miesto gyventojai jau pavadino šį telkinį. Aplinkui nėra didesnių vandens telkinių, taigi jiems čia tikros marios. Užtvanka pakels Nevėžio vandens lygį šešiais metrais. Tvenkinys, tiesa, neplatus, užtat nusitęsęs 8,5 kilometro į žemupį.

Tiesą pasakius, tokio masto hidrotechninis statinys melioratorių kolektyvui – generaliniam darbų rangovui – kėlė nemaža rūpesčių. Darbus mieste reikėjo glaudžiai derinti su melioracija rajono ūkiuose, ir dirbti taip, kad nenukentėtų nei sausinimo sistemų, nei pramoninio vandentiekio tvenkinio statybos planai. Teko daug lanksčiau ir sumaniau manevruoti su technika, paskirstyti žmones, žodžiu, pasinaudoti visa patirtimi, kurią sukaupėme ankstesniais metais, dirbdami panašiomis situacijomis. Turimos žinios, praktiniai įgūdžiai čia labai padėjo. Talkinant subrangovams, eksploatacijai tvenkinį atidavėme pagal numatytus grafikus. Miestas gavo ir pramoninį vandenį, ir puikią poilsiavietę, kokios niekada nėra turėjęs.“ (Panevėžio melioratoriai. 1981. P. 52–53)