Astronomas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

Gimė 1902 01 27 Geležiuose (Panevėžio r.) – mirė 1985 03 19 Vilniuje.

Lietuviškai skaityti išmoko namuose iš tėvo ir vyresniojo brolio. 1908–1911 m. mokėsi Ramygalos pradinėje mokykloje, baigė du jos skyrius. 1911 m. įstojo į Panevėžio realinės mokyklos (nuo 1915 m. gimnazija) parengiamąją klasę, šioje mokykloje baigė 6 klases. Septintą gimnazijos klasę baigė ir 1919 m. brandos atestatą įgijo Vilniaus Vyrų gimnazijoje. 1920–2022 m. Berlyno universitete studijavo matematiką, fiziką, chemiją, 1922–1925 m. Getingeno (Vokietija) universitete – astronomiją. Studijuodamas Vokietijoje klausėsi ir Alberto Einšteino paskaitų. Įgijo fizikos, astronomijos, matematikos mokytojo kvalifikaciją. 1928 m. Getingeno universitete apgynė disertaciją „Regimasis šviesumo pasiskirstymas Saulės diske“. Už šį darbą jam suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis. Filosofas S. Kanišauskas taip paaiškina mokslo laipsnių suteikimo Europos universitetuose aplinkybes: „net XX amžiaus viduryje dar buvo gaji viduramžius siekianti tradicija pirmąjį bet kurios srities mokslinį darbą vadinti filosofiniu. Tad ir Antanui Juškai buvo suteiktas filosofijos, o ne astronomijos mokslų daktaro laipsnis, dėl to jis kartais sielojosi. Beje, ši tradicija kai kur išliko ir iki šiol.“ (Kanišauskas S. Žmogus, kuris slėpė savo nuopelnus Lietuvai // Šiaurės Atėnai. 2025, kovo 14).

1919–1921 m. mokytojavo Ramygalos vidurinėje mokykloje. 1925–1927 m. – Pasvalio, 1927–1930 m. – Vilkaviškio, 1930–1934 m. – Biržų gimnazijų direktorius. Organizavo naujo Biržų gimnazijos pastato statybas, išsireikalavo pakeisti jo projektą (Projekto aut. V. Landsbergis-Žemkalnis. Pagal šį pakoreguotą projektą pastatyti ir Panevėžio mergaičių gimnazijos rūmai) – įrengti patogesnes ir erdvesnes patalpas. 1934–1937 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamento, 1937–1939 m. – Kauno 5-osios gimnazijos, 1939–1940 m. – Kauno Valstybės teatro direktorius. 1939 m. Švietimo ministerija paskyrė įgaliotiniu kultūros ir švietimo reikalams Vilniaus krašte. 1941–1942 m. Lietuvos Laikinosios vyriausybės Švietimo ministerijos Mokslo ir Meno departamento direktorius. 1929–1944 m. (su pertraukomis) dėstė Vytauto Didžiojo universitete, docentas (1941). 1943–1944 m. mokytojavo Ramygalos gimnazijoje, 1944–1945 m. – Kauno 8-ojoje vidurinėje mokykloje. Dalyvavo 1944 m. įkurtos Lietuvos išlaisvinimo tarybos veikloje. Sovietams okupavus Lietuvą, 1945 m. suimtas, 9 mėnesius kalintas Lukiškių kalėjime, paleistas be teisės dirbti pedagoginį darbą, neteko docento vardo. 1945–1963 m. Vilniaus miškų technikume dirbo kasininku, buhalteriu. 1946–1950 m. dėstė apskaitą ir finansavimą Vilniaus universitete ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1958–1980 m. Vilniaus pedagoginiame institute dėstė astronomiją.

Išleido vadovėlius: „Astronomijos vadovėlis“ (1928), „Matematinės analizės pagrindai“ (1934, 1941), „Fizika“ (su K. Baršausku, I d., 1940), „Aukštosios matematikos pradmenys“ (1941 ar 1942), „Matematika“ (su kitais, 1966, 1970), „Astrofizika“ (su kitais, 1977). Astronomijos enciklopedinio žodyno (1984) sudarytojas, vienas autorių. Parašė mokslo populiarinamųjų knygų, svarbesnės: „Kelionė po Saulės sistemą“ (1958), „Mėnulis“ (1960), „Saulės sistema ir jos vystymasis“ (1960), „Mikalojus Kopernikas“ (1962), „Nuo Žemės iki Plutono“ (1964), „Žvaigždynų pasauliai“ (1972), „Saulės šeima“ (1985). Parašė knygą „Vilniaus byla“ (1940, 1990), joje išanalizavo Lietuvos ir Lenkijos istoriją, šių šalių santykius. Išvertė kūrinių iš vokiečių, rusų, prancūzų kalbų, tarp jų ir Stendalio romaną „Raudona ir juoda“ (1949, vertėjo pavardės knygoje nurodyti neleista).

Dar besimokydamas gimnazijoje buvo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva“ kronikos vedėjas. 1919–1921 m. redagavo ir leido šapirografuotą „Ramygalos žodį“. Nuo 1936 m. redagavo leidinį „Mūsų Vilnius“. Dirbo dienraščio „Laisvė“ redakcijoje. Rašė leidiniams „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Židinys“, „Kultūra“, sovietmečiu – žurnalui „Mokslas ir gyvenimas“ ir kt. Knygose, žurnaluose, laikraščiuose paskelbė daugiau kaip 900 astronomiją populiarinančių straipsnių.

1913 m. įstojo į Ateitininkų sąjungą, buvo aktyvus jos narys. Dalyvavo pavasarininkų organizacijos veikloje. 1935–1938 m. Vilniui vaduoti sąjungos pirmininkas. 1938 m. išrinktas Lietuvos matematikos ir fizikos mokytojų draugijos pirmininku. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys (nuo 1939). Verslininkų sąjungos narys, Ugniagesių sąjungos garbės narys, Skautų tarybos narys. Sovietmečiu buvo Vilniaus planetariumo tarybos pirmininkas, „Žinijos“ draugijos narys, Lietuvos fizikų draugijos narys (nuo 1970), SSRS astronomijos ir geodezijos draugijos Lietuvos skyriaus organizatorius ir tarybos narys (nuo 1975), Lietuvos sodininkų draugijos narys ir kt.

1923 m. ramygaliečiams padėjo pastatyti paminklą, skirtą 1919–1920 m. kovoms už Lietuvos nepriklausomybę atminti.

Įvertinimas
Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio jubiliejinis medalis (1928).
Švedijos karalių Vazų III laipsnio ordinas (1937).
Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1939).
Belgijos Karūnos komandoro ordinas (1939).

Atmintis
1992 m. minint A. Juškos šimtmetį, atidengta prie Ramygalos vidurinės mokyklos pastato sienos pritvirtinta ąžuolinė atminimo lenta, jo vardu pavadinta gatvė Garuckuose (Panevėžio r.).

Nuotraukoje Antanas Juška. Iš: Biržų gimnazija. Biržai, 1931. P. 48.

---

Svarbesnė literatūra apie A. Jušką

1. Astronomas Antanas Juška / sudarė Stasė Matulaitytė. Vilnius : Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, 2002. 261, [1] p.
2. Astronomo Antano Juškos prisiminimai / [parengė] Vytautas Baliūnas. Iliustr. // Ramygala. D. 2. Vilnius : Versmė, 2023. P. 1013–1019.
3. Ažubalis, Algirdas. Dr. A. Juška – astronomas, matematikas, fizikas, pedagogas, mokslo populiarintojas : nacionalinių vertybių rinkimai 2017. Portr. // Mūsų Respublika. 2017, saus. 20/26 (Nr. 3), priedas „Žalgiris“, p. 4.
4. Bloznelis, Mindaugas. Lietuvos išlaisvinimo tarybos narių biografijos // Bloznelis M. Lietuvos išlaisvinimo taryba. Vilnius, 1997. P. 261–280.
5. Čiplytė, Joana Viga. Panevėžio kraštietis, astrofizikos patriarchas, astronomijos dr. Antanas Juška (1902–1985) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2025 12 02]. Prieiga internete: https://viga.lt/panevezio-krastietis-astrofizikos-patriarchas-astronomijos-dr-antanas-juska-1902-1985/
6. Grubinskienė, Regina. Antanas Juška. Iliustr. // Septyniolika gimnazijos direktorių. Panevėžys : Reklamos forma, 2024. P. 17–21.
7. Juška, Antanas. [Autobiografija]. Portr. // Biržų gimnazija. Biržai : [Biržų gimnazija]. 1931. P. 48.
8. Juška Antanas. Portr. // Lietuva. T. 3. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. P. 163.
9. Kanišauskas, Saulius. Žmogus, kuris slėpė savo nuopelnus Lietuvai // Šiaurės Atėnai. 2025, kovo 14 (Nr. 5), p. 15.
10. Martišius, Jonas Algirdas. Įžymaus pedagogo ir mokslo skleidėjo šimtmetis. Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. 2002, Nr. 2, p. 26–27.