Dainų autorius ir atlikėjas, aktorius, renginių vedėjas.
Trumpai apie Dominyką Vaitiekūną. Baigė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją. 2006–2010 m. teatro ir kino bakalauras, studijavo vaidybos-renginių vedimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2010–2012 m. teatro ir kino magistras Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2008 m. muzikos grupės „Liūdni slibinai“ narys, devynerius metus kūręs ir dainavęs grupėje. Grupė išleido 4 autorinius muzikos albumus, sukūrė keletą muzikinių programų, dalyvavo didžiuosiuose Lietuvos populiariosios muzikos festivaliuose, o 2012 m. buvo pripažinta geriausia muzikine grupe Lietuvoje – laimėjo Muzikos asociacijos „M.A.M.A“ apdovanojimą. 2016 m. D. Vaitiekūnas tapo Urbanistinių šokių mokyklos „Low Air“ mokiniu. 2017 m. tęsė muzikinio teatro studijas privačioje prof. Dereko Barnes dainavimo klasėje Londone (Jungtinė Karalystė). 2017 m. atlikėjas kartu su Vilniaus miesto styginiu ansambliu „Mikroorkéstra“ pristatė ir pirmąją savo muzikinę pjesę-komediją „Muzikanto (iš)gyvenimo simfonija“ (meno vadovas – Martynas Levickis). Nuo 2018 m. rudens pasirinkęs Vitalijaus Špokaičio sceninį pseudonimą rengia muzikinio stendapo autorinius pasirodymus, 2019 m. pavasarį išleido albumą „Geras Žmogus“ ir kartu su ritmo grupe pristatė dviejų dalių programą „Geras Žmogus“. Dominykas Vaitiekūnas yra sukūręs vaidmenų miuzikluose, kine, dramos ir šokio spektakliuose, dalyvavęs televizijos projektuose, kaip projektų dalyvis bei laidų ir projektų vedėjas.
Artistas. „Niekada gyvenime nemąsčiau diplomais, prizais, statulėlėmis ar pasiekimais. Ypač neverta to daryti pasirinkus tokią efemerišką profesiją kaip aktoriaus. Muzika, teatras, televizija, visuomeninė veikla… Kadangi nemėgstu labai griežtų etikečių, vadinu save tiesiog artistu: visi mano atliekami darbai vienaip ar kitaip susiję su scena“, – teigia aktorius. Jis sako, kad neturi ir niekada neturėjo siekiamybės tapti talentingiausiu aktoriumi ar geriausiu dainininku ir visada stengėsi užmušti visus puikybės daigelius, kurie bandė lįsti jo sąmonėje. Apie save Dominykas Vaitiekūnas kalba, kaip apie įvairaus plauko scenos darbininką, artistą, dainų atlikėją ir renginių vedėją. „Todėl nepažįstamam žmogui nesakyčiau: Labas. Aš – aktorius. Sakyčiau: Labas. Aš – Dominykas.“ Menininkas nelinkęs veltis į žodžių karą ar mėgautis skandalais. Aktoriui ir atlikėjui patinka tie projektai, kuriems nereikia sensacijų.
Grupės „Liūdni slibinai“ atlikėjas. Kūręs ir dainavęs grupėje „Liūdni slibinai“ menininkas sako, kad jaučia didelę „Liūdnų slibinųׅ“ laikotarpio nostalgiją. „Tai buvo pats didžiausias ir reikšmingiausias projektas per visą karjerą. Man labai žavu atsiminti, kaip mes, neturėdami jokių sąlygų kūrėme viską, kaip žmonės rinkosi į mūsų koncertus. Kaip taupėme gitarai, pianinui, drabužiams. Kaip pirkome mašiną, kuri vis gedo ir gedo. Turėjome daug į ją investuoti, juk reikėjo važinėti į koncertus. „Liūdni slibinai“ gimė spontaniškai, nes norėjosi veiklos, pradėti groti ir kurti dainas, rengti pasirodymus“, – pasakoja Dominykas.
„Boriso Dauguviečio auskaras“. 2025 m. „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonijoje Dominykas Vaitiekūnas įvertintas „Boriso Dauguviečio auskaru“ už inovatyvias muzikinio teatro priemones kuriant mišriai kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai projekte „Mes taip nesitarėm.“ Į kūrybinį procesą buvo įtraukti kurtieji, jie kūrė muzikinio spektaklio medžiagą – gestų kalbos tekstus. Kadangi profesionalių kurčiųjų atlikėjų Lietuvoje iki šiol nėra, į kūrybinę komandą įtraukti profesionalai iš užsienio. Jie prisidėjo prie muzikos kūrimo bei kitų sprendimų. „Mes taip nesitarėm“ išsiskiria ir video projekcija. Projekcijos vizualai padeda kurtiesiems orientuotis muzikinėje medžiagoje. Be to spektaklis – patirtinis: žiūrovai sėdi ant vibruojančios platformos, kad kiekvienas nepriklausomai nuo klausos galėtų jausti spektaklio pulsą ir muzikos ritmą.
Mielos vietelės Panevėžyje. Pasak aktoriaus, jam visada labai malonu grįžti į Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, kuri kelia daug pozityvių atsiminimų, asociacijų ir sentimentų. Taip pat į teatrą „Menas“, kuriame lankė teatro studiją ir daug laiko praleido svarstydamas apie ateities profesiją. Deja, gimtąjį miestą jis aplanko 2–3 kartus per metus.
Apie gyvenimo vertybes. „Pagrindinė vertybė – tiesa, teisybė pačiam sau, kad suprasčiau, kas yra tikra ir kas – ne. Tada lojalumas. Meilė. Sugebėjimas suvaldyti pačiam save. Jautrumas. Laisvė, be jokios abejonės“, – sako aktorius.
Nuotraukoje Dominykas Vaitiekūnas. Prieiga internete:
https://www.facebook.com/photo/?fbid=3005424726150510&set=a.182634231762921
Literatūra ir šaltiniai
- Vaitiekūnas, Dominykas. Dabar reikės prasiverti ausį : [pokalbis su aktoriumi ir muzikantu Dominyku Vaitiekūnu] / [kalbėjosi] Mantas Stankevičius. Iliustr. // Žmonės. 2025, bal. 3, p. 32–33.
- Vaitiekūnas, Dominykas. „Labas. Aš – Dominykas“ : [pokalbis su aktoriumi ir atlikėju D. Vaitiekūnu] / [kalbėjosi] Jaunius Čiulada. Iliustr. // Lietuvos žinios. 2014, spal. 31, priedas „LŽ gidas“, p. 12.
- Vaitiekūnas, Dominykas. 52 Sekundės su kultūra. Dominykas Vaitiekūnas : [pokalbis su buvusiu panevėžiečiu, dainų autoriumi ir atlikėju, aktoriumi, renginių vedėju Dominyku Vaitiekūnu] / kalbėjosi Virginija Januševičienė. Iliustr. // Sekundė. 2022, geg. 20, p. 8–9.
- Vaitiekūnas, Dominykas. „Vadinu save tiesiog artistu“ : [pokalbis su aktoriumi, grupės „Liūdni slibinai“ įkūrėju, televizijos laidų vedėju D. Vaitiekūnu / kalbino] A. Jankauskaitė. Iliustr. // Edita. 2014, Nr. 4 (balandis), p. 12–13.