1928 m. vasario 16 dieną visa Lietuva iškilmingai minėjo 10-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Ši reikšminga sukaktis suvienijo visus šalies miestus, miestelius ir kaimus. Visur tvyrojo pakili nuotaika: vyko iškilmingos ceremonijos, bažnyčiose buvo laikomos pamaldos, skambėjo patriotinės kalbos, o aikštėse ir mokyklose rinkosi žmonės, norėdami kartu pasidžiaugti per dešimtmetį pasiektais laisvos valstybės laimėjimais.

Pristatome fotografo I. Frido nuotrauką, kurioje įamžinti 1928 m. vasario 16 d. vykusio Panevėžio apskrities tarybos suvažiavimo, skirto 10-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms, dalyviai. Pirmoje eilėje, centre – Panevėžio miesto ir apskrities tarybos viršininkas Bronius Stosiūnas, tą dieną už nuopelnus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Panevėžyje  „Vasario 16 iškilmės pradėtos pamaldomis: Katedros ir Įgulos bažnyčiose 10 val., o Prokatedroje 10½ val. Erdvioj Prokatedroj liūliavo žmonių daugybė. Senai bebuvo taip daug atstovų, kuriems net pritrūko rezervuotųjų vietų. Čia matėsi valdžios atstovai (aps. virš. p. Stosiūnas su žmona), kariuomenės atst. (gener. Tamašauskas su žmona, pulk. Giedris ir k.), savivaldybių atst. (p. Chodakauskas) <…> ir daugybė šiaip visuomenės darbuotojų ir organizacijų atstovų. Pamaldas laikė J. E. Panevėžio Vyskupas, asistuojant vietos dvasiškijai. <…>

Nežiūrint pūgos, minia žmonių užpildė Prokatedros aikštę. Tarp minios plevėsavo gražios aštuonios vėliavos: pavasarininkų, Panevėžio ruožo traukos tarnautojų, šaulių ir k. Prieš eiseną p. Chodakauskas pasakė kalbą. Ties karininkų ramove kalbėjo p. Mačiulis ir gen. Tamašauskas. <…> Visų kalbėtojų vedamoji mintis: drąsiai pradėti antrąjį Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį ir pagaliau atvaduoti Lietuvos sostinę Vilnių. <..>

Per visą dieną laikyta paskaitos, kinuose ir Šaulių teatre vaidinta „Aušros sūnūs“. „Iliuzijoj“ laikė paskaitą L. Kuodys, „Pasauly“ –  p. Būtėnas, Šaulių teatre kun. Butvila (15 val.) ir p. Elisonas (19 val.). Gimnazijoj po kelių paskaitų p. Karkos vedamas choras gražiai padainavo apie 12 dainų. <…>

Vakare miestas daugumoj pasipuošė: kas elektros, kas žvakių, kas lempų margaspalvių šviesa. Buvo ir tikrai gražių dalykų, kaip degtinės monopolio sandėlio Vilniaus bokštas ant aukšto aukšto kamino, Gedimino stulpų vartai, iždinės Smetonos paveikslas, elektros stoties vartai ir lempučių margumynai <…>“ (Panevėžio balsas, 1928 02 23, p. 2).

Apibendrindamas šios dienos įvykius, „Panevėžio balsas“ rašė, kad šventė praėjo gražiai ir pakiliai.

Vasario 16-oji mums primena, jog laisvė gimsta iš drąsos ir vienybės, o valstybė prasideda nuo žmonių meilės savo kalbai, kultūrai ir žemei. Net ir sunkiausiomis aplinkybėmis viltis gali tapti realybe.