Lietuvos radijui – 100

Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Jonas Maciejauskas savo darbo kambaryje klausosi radijo. Raguva (Panevėžio r.). Apie 1930 m. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-660-3

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Jonas Maciejauskas savo darbo kambaryje klausosi radijo. Raguva (Panevėžio r.). Apie 1930 m. PAVB, Pavienių rankraščių fondas F8-660-3

Šiemet minime ypatingą sukaktį – Lietuvos radijo 100-metį. 1926 m. birželio 12 d., šeštadienį, 19 valandą nuo Vytauto kalno 1961 metro ilgio banga į eterį nuskriejo lietuviški šaukiniai: „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“. Iš radijo studijos pasauliui buvo pasiųstas lietuviškas žodis. Pirmoji lietuviška radijo laida truko pusvalandį.

2026-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvos radijo metais. Ši sukaktis minima ir tarptautiniu mastu – Lietuvos radijo šimtmetis įtrauktas į UNESCO minimų sukakčių sąrašą, pabrėžiant radijo, kaip laisvo žodžio sklaidos priemonės, reikšmę.

Šios istorinės sukakties proga pristatome fotografiją, kurioje apie 1930 m. užfiksuotas Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Jonas Maciejauskas savo darbo kambaryje besiklausantis radijo. Ši fotografija liudija, kad tarpukariu radijas jau buvo tapęs svarbia kasdienio gyvenimo dalimi ir pasiekė įvairius visuomenės sluoksnius.

1927 m. žurnalo „Karys“ 52–53-iame numeryje rašoma: „Radio yra visiškai dar jauna technikos šaka, bet jis jau sugebėjo „užkariauti“ veik visą pasaulį. Nėra dabar pasaulyje vietelės, kur nebūtų radio, nėra pasaulyje priežasčių, kurios sulaikytų radio bangas, nėra atstumo, kurio radio nenugalėtų… <…>

Ir pas mus Lietuvoje radio per paskutinius dvejus metus smarkiai žengia: turime jau per 6000 registruotų radio obonentų (radio klausytojų), o kiek dar yra taip vadinamų „radio-zuikių“, kurie savų imtuvų neregistruoja ir slaptai juos laiko. <…>

Greitam radio išsiplėtimui Lietuvoje daug padėjo mūsų Kauno radio stotis „Radio-Kaunas“, kuri kas vakaras tiekia savo klausytojų protui ir sielai daug naudingų dalykėlių: paskaitas, muziką, dainas, perduoda, arba kaip sakoma transliuoja operos vaidinimus iš Valstybės Teatro, skaito naujausias žinias, skelbia orą, duoda patarimus ūkininkams ir t.t.

Susidomėjimas radiotechnika ir kaimuose sparčiai auga. Radio stotis gauna šimtus paklausimų iš įvairių mūsų provincijos kampelių ir prašymų patarti radiotechnikos klausimuose. Didžiausią tų užklausimų dalį duoda pradžios mokytojai ir ūkininkai. <…> Reikia manyti, kad tokiam susidomėjimui esant, mes greit pavysime užsienį, nors ir daug vėliau tą darbą pradėjome.“

Per šimtmetį radijas lydėjo Lietuvą svarbiausiais istorijos momentais, jungė žmones, skleidė žinias ir išliko patikimu balsu, pasiekiančiu klausytojus visoje šalyje ir už jos ribų.