Atminimo lenta senajam Panevėžio teatrui

Pastabos

1913 m. Panevėžio mielių ir spirito fabriko savininkas Stanislovas Montvila perstatė Respublikos gatvėje buvusias fabriko šaltkalvystės dirbtuves ir čia įrengė teatro salę. Tų pačių metų gruodžio 1 d. teatro pastatas buvo iškilmingai atidarytas ir atiduotas Panevėžio miesto bendruomenei vaidinimams ir muzikiniams vakarams rengti. 1924 m. Stanislovo Montvilos įpėdiniams priklausęs teatras sekvestruotas, vėliau perduotas Lietuvos šaulių sąjungai. Tarpukaryje jame veikė šaulių biblioteka, choras, pučiamųjų orkestras. Čia buvo rengiami šventiniai vakarai, koncertai, paskaitos, rodomi gastroliuojančių teatrų spektakliai. 1940 m. sovietinė valdžia Šaulių sąjungą uždarė ir jiems priklaususį teatro pastatą nacionalizavo. Į juos įsikėlė Panevėžyje įkurtas dramos teatras, kuris 1941 03 15 čia parodė pirmąjį spektaklį N. Pogodino „Sidabrinis slėnis“. Šiame pastate teatras dirbo iki 1967 m. Teatrui pastačius naujus rūmus, į senąjį teatro pastatą persikėlė miesto kultūros namai, kur veikė operetės ir lėlių liaudies teatrai, pučiamųjų orkestras, estradinis ansamblis, įvairūs kultūros ir meno būreliai.

Literatūra

Kraskauskienė, Silvija. Senasis Panevėžio kultūros židinys. Panevėžio balsas. 1995, lapkr. 23, p. 4.